Kad naujo viruso sukeltoje pandemijoje politikai ieško virusologų patarimo – daugiau nei suprantama. Deja, aiškaus atsakymo neturi ir jie. COVID-19 klausimais virusologų pozicijos neretai kertasi. Viešojoje erdvėje skamba tikra virusologų, epidemiologų, infektologų, patologų balsų kakofonija, kurios suderinti nepavyksta nė mokslinę informaciją apie virusą koordinuojančiam Roberto Kocho institutui (RKI).
Balandžio viduryje institutas netgi pats atsidūrė kritikos taikinyje. Keli garsūs patologai, palaikomi Vokietijos patologų sąjungos, viešai kritkavo RKI už tai, kad šis primygtinai siūlė neobdukuoti COVID-19 aukų. Bet juk skrodimų duomenys tiesiog būtini virusui geriau pažinti, poveikiui, kurį jis daro žmogaus organams, perprasti. Be to, kaip atskleidė skrodimai, visi viruso aukoms priskiriami žmonės mirė nuo jau turėtų ligų, virusas tik padėjo tašką jų ligų istorijoje.
Per ilgas įtempto darbo savaites šalies virusologams ne kartą teko koreguoti savo teiginius apie koronavirusą, o gyvenimo praktika, laimei, nepatvirtino matematiniais modeliais grįstų grėsmingų jų prognozių apie didelį sunkių susirgimų ir mirčių skaičių.
Garsiausias Vokietijos virusologas: „Klysti yra moksliška“
Taktą šalies gyvenimui nuo pandemijos pradžios davė absoliutus koronavirusų ekspertas, Virusologijos instituto prie Charité klinikų Berlyne direktorius Christianas Drostenas. SARS virusus, kuriems priklauso ir koronavirusas, jis tyrinėja jau 17 metų, buvo vienas iš mokslininkų, atradusių SARS sukėlėją, be to, sukūrė testą infekcijai juos nustatyti.
Dar 2017 m. Ch. Drostenas pranašiškai perspėjo: „Didžiausią pavojų mums kelia iš gyvūnų pasaulio kylantys ir per kvėpavimo takus į organizmą patenkantys virusai. Koronavirusai kaip tik tokie ir yra. Padidėjęs globalaus pasaulio mobilumas palankus sparčiam tokių virusų plitimui.“
Profesorius Ch. Drostenas, medijų tituluotas virusologų popiežium, reguliariai informuoja gyventojus apie koronavirusą tinklalaidėje „Coronavirus-Update mit Drosten“, kurią jis rengia NDR televizijos kanalui ir kuri yra viena labiausiai sekamų tinklalaidžių šalyje (vyriausybė už šį komunikacinį projektą 48-erių mokslioninkui neseniai skyrė 50 000 eurų premiją).
Tačiau tinklalaidė yra išdavikiška: ji atskleidžia, kaip svyravo ir esmingai keitėsi mokslininko ekspertizės, jo patarimai gyventojams ir politikams. Tarkime, vasario 27 d. jis ramino, esą, pagrindo panikai nėra, namuose užsidaryti nereikės. O dabar stabdo politikus, skubančius švelninti karantino suvaržymus. Kovo 6 d. jis sakė, kad mokyklas uždaryti per anksti, tai gali tekti padaryti rudenį, o dešimčiai dienų praėjus, jis jau pritarė mokyklų uždarymui.
„Klysti yra moksliška“, – prisipažino Ch. Drostenas. Kas tyrinėja, tas gali ir suklysti, o šiais išskirtiniais laikais mokslas būtinai turėtų atvirai įvardinti ir savo paties nepatikimumą, neužtikrintumą, – mokslininko požiūrį apibendrino dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Trys virusologai – trys nuomonės
Kiti du šiuo metu ryškiausi Vokietijos virusologai yra profesorius Alexanderis Kekulé (61) iš universitetinės klinikos Halėje ir profesorius Hendrikas Streeckas (42), iš Ch. Drosteno perėmęs vadovavimą Virusologijos institutui Bonos universitete.
A. Kekulés pasisakymų spektras apie koronaviruso pavojingumą – be galo platus. Pandemijos pradžioje jis reikalavo iš vyriausybės kuo griežtesnių suvaržymų ir gąsdino, esą, vienas „koronavirusu užsikrėtęs, bet neidentifikuotas vaikas per aštuonias savaites užkrečia apie 3000 žmonių“, iš kurių „maždaug 15 mirs“.
O štai dabar A. Kekulé vis aiškiau oponuoja Ch. Drostenui. Drauge su kitais penkiais autoriais, mokslininkais ir politikais, žurnale „Der Spiegel“ paskelbtame kreipimesi jis ragino išvaduoti visuomenę ir ekonomiką iš sąstingio, primindamas, kad Vokietijoje nuo gripo per metus miršta iki 25 000 žmonių.
„Epidemiologiškai yra prasminga jaunesnius saugoti mažiau nei senesnius“, – pastebėjo jis trečiadienį televizijos diskusijų laidoje „Menschen bei Maischberger“, pasisakydamas už grįžimą prie normalaus gyvenimo: „Taip, mirčių bus. Tačiau mes kaip visuomenė susitaikėme su rizika būti suvažinėtam transporto eisme“.
Profesorius H. Streeckas, išgarsėjęs Hainsbergo rajone vykdoma koronaviruso studija (šis Šiaurės Reino Vestfalijos rajonas pandemijos pradžioje tapo koronaviruso židiniu), pirmasis prabilo apie nedidelį mirštamumą (0.37 proc.). Savo pasisakymais jis skleidė optimizmą ir ragino greičiau švelninti griežtus suvaržymus. Dėl malonios išvaizdos ir teigiamų prognozių bulvarinis „Bild“ netgi pavadino H. Streecką „saulėtu berniuku tarp virusologų“, – kaip priešingybę „vyriausiajam šalies perspėjėjui“ Ch. Drostenui.
H. Streeckas nemano, kad 2020 m. Vokietijoje mirčių skaičius būtų didesnis nei ankstesniais metais. O matematiniais modeliais paremtos prognozės jo neįtikina: „Mes labai daug kalbam apie spėliojimus ir matematinius modelius. Bet pakanka, kad vienas apskaičiavimo faktorius būtų neteisingas, ir viskas subyrės kaip kortų namelis“, – sakė jis.
Aišku tik tai, kad niekas neaišku
Didžiausios federalinės žemės Šiaurės Reino Vestfalijos premjeras Arminas Laschetas (CDU) neištvėrė: „Jų nuomonė keičiasi kas keletas dienų! Tai tik trikdo gyventojus“, – sakė jis sekmadienio televizijos diskusijų laidoje „Anne Will“.
Koronaviruso krizėje aiškūs tik du dalykai, – apibendrino leidinio „BILD“ vyriausias redaktorius Julianas Reicheltas:
„Pirma, tai, ar priemonės, kurių imtasi, teisingos ar ne, sužinosim tik iš istorijos knygų. Kol kas visiškai neaišku, ar į koronakrizę žvelgsim kaip į sveikatos katastrofą, ar kaip į mūsų ekonomikos griūtį. Galimas, tačiau neužtikrintas dalykas, kad yra teisinga tai, ką teisingu laiko didžioji dauguma. Nesama bandos imuniteto nuo istorijoje daromų katastrofiškų klaidų.
Antra, beveik visi ekspertai, kuriais šioje krizėje pasitikėjom (buvom priversti tai daryti), beveik kiekvienu klausimu vertindami taip katastrofiškai prašovė pro šalį, kad mūsų tikėjimas jais gali būti paaiškintinas tik neviltimi.
Jie išjuokė veido kaukių nešiojimą. Dabar tai tapo pareiga. Jie perspėjo neuždarinėti mokyklų ir vaikų darželių. Dabar milijonai vaikų ištisas savaites sėdi namie. Jie laikė beprasmišku dalyku uždaryti šalies sienas. Dabar į šalį niekas nebeatvyksta. Nežiūrint visų priemonių, kurių buvo imtasi, jie vis iš naujo kalbėjo apie tuoj tuoj ištiksiančią mūsų sveikatos sistemos griūtį. Dabar ligoninių koridoriuose viešpatauja vaiduokliška tyla ir nedarbo baimė.“
Kanclerė užsistojo mokslininkus
Pastaruoju metu šalies viešojoje erdvėje vis garsiau skamba ekonomistų, sociologų, politikų, jau nekalbant apie ūkio atstovus, reikalavimas klausyti ne vien virusologų, bet ir kitų ekspertų. Šiaurės Reino Vestfalijos premjeras Arminas Laschetas nejuokais susirūpinęs tuo, kokias pasekmes griežti gyvenimo suvaržymai turės jo žemės bei visos Vokietijos ekonomikai.
Profesorius Ch. Drostenas, kurio autoritetu pirmiausia remiasi griežto kurso ir didžiausio atsargumo šalininkė kanclerė Angela Merkel, pritaria, kad girdėti reikia ir kitų sričių mokslininkus. Tačiau nekantraujantiems ūkio atstovams jis pastebėjo, kad derybų dėl pandemijos eigos būti negali. „Jei išvis tektų derėtis, tai su gamta, o ne su virusologais“, – sakė jis interviu dienraščiui „Süddeutsche Zeitung“.
Ketvirtadienį virusologus užsistojo ir A. Merkel, spaudos konferencijoje išsakydama jiems dėkingumą: „Džiaugiuosi, kad Vokietija epidemiologijos ir virusologijos srityje turi puikių mokslininkų, kurių nuomonės galime klausyti.“ Jų uždavinys kaip tik ir yra paviešinti vis naujas įžvalgas, nors vienų studijų rezultatai ir gali prieštarauti kitiems. Būtų daug blogiau, jei mokslininkai neskelbtų to, ką jie žino“, – sakė ji.
Pražūtingas įspūdis, tarsi šaliai vadovautų virusologai
Virusologai nuo pandemijos pradžios įtemptai dirba, negailėdami laiko nei sveikatos. Iš pradžių liaupsinti kaip naujieji didvyriai, dabar jie vis dažniau kritikuojami.
Medijose dominuojantis virusologas Ch. Drostenas, spaudoje jau pravardžiuojamas „kanclerės užkalbėtoju“, jau netgi sulaukė grasinimų mirtimi. „Užtenka trumpam mesti žvilgsnį į socialinius tinklus, kad pamatytum, kokia akla neapykanta nukreipta į šį žmogų“, daugeliui jis yra tapęs blogiečiu, darančiu žalą ekonomikai, – prieš keletą dienų rašė portalas „Focus.de“
Mokslininkas prisipažįsta, kad labiau nei grasinimai jį slegia elektroniniai laiškai, kuriuos jis gauna nuo žmonių, rašančių, kad štai, jie turi tris vaikus ir juos apėmusi nežinia dėl ateities. „Tai nėra mano kaltė, bet tokie laiškai neleidžia man naktimis užmigti“, – prisipažino Ch. Drostenas.
Ir išvis: susidarė pragaištingas įspūdis, tarsi šaliai vadovautų ne politikai, o virusologai ir epidemiologai. Tačiau taip nėra, – tikino Saksonijos Anhalto žemės premjeras Reineris Haseloffas. Jie tik pateikia padėties diagnozę, o politinius sprendimus daro politikai, – sakė jis žurnalui „Cicero“.
Pastaruoju metu šalia visrusologų ir epidemiologų šalyje vis geriau girdėti ir ekonomikos, sociologijos, teisės, psichologijos mokslininkų argumentai, atskleidžiantys visą sudėtingą su koronaviruso pandemija susijusių problemų spektrą. Tik plati ir atvira mokslinė diskusija padės pasverti COVID-19 rizikas ir neigiamą suvaržymų poveikį šalies ūkiui, kultūrai, švietimui, šeimų bei asmenų psichinei sveikatai ir rasti optimalų sprendimą.