Vieną iš atvirukų su Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo sveikinimais Naujųjų Metų ir Kalėdų proga gavęs reporteris papasakojo, kad atviruke minimos JAV ir Europos Sąjungos (ES) sankcijos, Rusijos valdininkams taikomi keliavimo apribojimai ir smukusios naftos kainos.

Gautu sveikinimu socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalino „Komsomolskaja Pravda“ leidinio reporteris Dmitrijus Smirnovas, rašo rferl.org.

Ant atviruko viršelio – apsnigti Vasilijaus Palaimintojo katedros kupolai, po jais – užrašas aukso spalvos raidėmis: „Rusijos Federacijos prezidento administracija“.

Puošniame sveikinime linkima laimingų Naujųjų Metų ir Kalėdų, kurios Rusijoje švenčiamos sausio 7 d.

Vis dėlto sveikinimas atviruko viduje kur kas originalesnis. Sveikinimo teksto tikslas – nušviesti situaciją dėl sankcijų, kurių Jungtinės Valstijos ir ES ėmėsi prieš Rusiją reaguodamos į pastaruosius dvejus metus tebesitęsiantį konfliktą Ukrainoje.

Taip pat šventiniame sveikinime minimos ir JAV pastangos suburti koaliciją, taip pat ir smukusios naftos kainos, ištuštinusios šalies iždą.

„Seneliui Šalčiui sankcijų nepritaikysi, Naujiesiems Metams vizų nereikia, švenčiančiųjų koalicija aplink eglutę buriasi savaime, skirtingai nuo naftos, šampanas nė kiek nepinga, padarykime taip, kad pasaka tęstųsi visas 365 dienas!” – štai tokį sveikinimą žurnalistams siunčia V. Putino administracija.

Šventiniam sveikinimui pastabų negailėjo kritikai, atkreipę dėmesį į daugybę jo trūkumų.
Visų pirma 2016 m. bus išskirtiniai: jie truks 366, o ne 365 dienas.

Be to, abejojama sprendimu paminėti nemažėjančias šampano kainas, nes šio putojančio alkoholinio gėrimo kaina Rusijoje auga dėl taikomo draudimo įvežti prekes iš Vakarų.

Taigi kainos Rusijoje auga, infliacija 2015 m. turėtų siekti apie 13 proc., o atlyginimai šiais metais mažėjo 9,2 proc.

Žinia apie kalėdinį sveikinimą pasklido praėjus dienai po to, kai paskelbta apie V. Putino citatų ir kalbų rinkinius, įteiktus valdininkams Naujųjų Metų proga.

Tokį gestą Kremliaus kritikai lygina su Kinijos diktatoriaus Mao Dzeduno „Maža raudona knyga“.