Irakiečių internetiniai dienoraščiai dar labiau išpopuliarėjo po to, kai visai neseniai laikraščio „New York Times“ meno skiltyje apie juos buvo išspausdintas ilgas Sarah Boxer parašytas straipsnis.
S.Boxer istorijoje, apie kurią prieš keletą mėnesių, kai dar nebuvo prasidėjusi interneto dienoraščių manija, nebuvo galima nė svajoti, daugiausiai dėmesio skiriama vienam tinklalapiui – „Iraq the Model“ (http://iraqthemodel.blogspot.com/), kuris priklausė trims proamerikietiškų pažiūrų broliams. Internete broliai dalijasi savo mintimis, žiniomis apie save ir savo pajamas. Po brolių kelionės Irake pasilikęs Ali įkūrė savo dienoraščio tinklalapį, pavadintą „Free Iraqi“ (http://iraqilibe.blogspot.com/), kuris taip pat yra proamerikietiškas. Šiame tinkalalpyje Ali dalijasi mintimis apie savo šeimos saugumą ir nesutarimus su broliais, panorusiais susitikti su JAV prezidentu.
Tačiau tai nėra vieninteliai irakiečių interneto dienoraščiai. Daugiau adresų galima rasti prisijungus prie svetainės „Iraqi Bloggers Central“ (http://jarrarsupariver.blogspot.com/).
Savaime suprantama, karščiausiai diskutuojama šių dienoraščių tema yra artėjantys rinkimai Irake. Kai kurie pasakoja apie tai, kaip gyvena baimėje – jie bijo nestabilumo ir informacijos apie kandidatus trūkumo. Dienoraštyje, pavadintame „Diary From Baghdad“ (http://rosebaghdad.blogspot.com/), save Rose vadinanti autorė išreiškia susirūpinimą savo šeimos ir trejų metų dukrytės saugumu, jei ji eitų balsuoti. Sausio 17 dienos atnaujinime ji rašo: „Apie rinkimus. Vis dar noriu juose dalyvauti ir vis dar apie tai kasdien mąstau – ar verta eiti? O kas, jei žūsiu? Kas augins mano trejų metų dukrytę?“
Labiau optimistinė nuotaika tvyro kitoje dienoraščio svetainėje „Democracy in Iraq (Is Coming)“ (http://democracyiniraq.blogspot.com/), priklausančioje 25 metų irakiečiui Husaynui Uthmanui, kurio tėvas išsilavinimą įgijo Europoje. Jis pritaria „naujoms priemonėms, kurios sustabdys sukilėlius“. Sausio 17 dienos žinutėje jis pasakoja apie šias priemones: „Svarbiausia – kai kuriose srityse žmonėms leisti registruotis rinkimų dieną. Tai fantastiška idėja, gerokai apsunkinsianti sukilėlių pastangas bauginti žmones“.
Apie prezidentą G.W.Bushą H.Uthmanas rašo, kad „jis panašus į paprastą vyruką. Jis nėra labai elegantiškas, ir dėl to susilaukia daug kritikos iš kitų žmonių. Tačiau jis nėra toks monstras, kokiu jį vaizduoja kai kurios žiniasklaidos priemonės“.
Kiti prezidentą kritikuoja, ypač už tai, kad Irakas buvo puolamas net ir gavus išsamią ataskaitą apie tai, kad šioje šalyje nerasta masinio naikinimo ginklų. Viename dienoraštyje, „Baghdad Burning“ (http://riverbendblog.blogspot.com/), išdėstytos autorės, pasivadinusios Riverbend, mintys. Ši moteris jokios asmeninės informacijos neatskleidžia, tačiau kritikuoja prezidentą ir Kongreso narius, parėmusius karą, o taip pat – visus amerikiečius už tai, kad jie antrą kartą G.W.Bushą išrinko prezidentu.
„Visada jaučiau, kad vieninteliai žmonės, iš tikrųjų patikėję, kad karas kilo dėl masinio naikinimo ginklų, yra arba paranoiški amerikiečiai, arba suklaidinti emigravę irakiečiai, arba jų kombinacija“, - rašo Riverbend. - Žinios apie tai, kad Irake nėra masinio naikinimo ginklų, irakiečiams nebuvo naujienos. Tačiau tai tik dar labiau liūdina, nes tokiu būdu patvirtintos blogiausios prognozės: dešiniesiems amerikiečiams visiškai nerūpi karo pateisinimas. Kai jie pamatė, kad jų idiotas prezidentas niekur Irake ginklų neras, tai pareiškė, kad karo priežastis yra masinės kapavietės“.
Kitas dienoraščio savininkas Khalidas pasisako dar griežčiau. Ilgame tulžingame rašinyje, publikuotame sausio 15 dieną, jis teigia: „Amerikiečių pajėgos yra okupacinės, todėl kiekvienas, padedantis šioms pajėgoms bent diena ilgiau būti šalyje, yra teisėtas pasipriešinimo taikinys“.
Nors politinės aistros šiuose dienoraščiuose yra pagrindinė tema, yra ir dienoraštis „Baghdad Dweller“ (http://www.roadstoiraq.com/), pateikiantis humoristinį irakiečių požiūrį į amerikiečių pop kultūrą. Rašytojas pašiepia informacines korteles, kurios turėtų padėti kariams aklimatizuotis Irako kultūroje ir vengti galimų konfliktinių situacijų. Tarkime, vienoje kortelėje yra patarimas: „Musulmonui niekada nesiūlykite alkoholio arba kiaulienos“.
Sausio 15 dieną autorius pateikė savo mintis apie tai, kaip atrodytų panašios kortelės į Ameriką atvykusiems irakiečiams. „Pasistenkite gerti kuo daugiau „Coca Colos“ ir valgyti „McDonalds“ mėsainių, kad kultūrinė integracija būtų kuo sklandesnė“, - rašė autorius.
Tačiau grįžkime prie Ali, kuris broliams paliko „Iraq the Model“ ir dabar turi savo dienoraštį. Paskutinį kartą jis savo dienoraštį atnaujino sausio 17 dieną. Šiame atnaujinime dėmesys vėl nukreipiamas į artėjančius rinkimus. Ali nupasakoja pavojingą klimatą: „Esu labiau nei įsitikinęs, kad teroristai tą dieną planuoja keletą rimtų išpuolių ir kad tai nebus Afganistanas, kur buvo vos keli balsavimo apygardų užpuolimai. Ir jiems, ir mums ant kortos pastatyta pernelyg daug. Mes visą gyvenimą laukėme, kol patys galėsime nuspręsti, kokia bus mūsų ateitis visų mūsų gyvenimai. Dabar turėsime tokią progą ir negaliu apsakyti, kaip labai tai džiugina mane ir kitus laisvę mylinčius irakiečius. Jaučiuosi taip, lyg po balsavimo man nerūpėtų, kas man atsitiks“.