75 puslapių ataskaitoje aprašomi metodai, kuriuos valdžios institucijos taiko siekdamos užkirsti kelią dar vienai didelei migrantų gyvenvietei Kalė mieste, praėjus penkeriems metams po to, kai buvo nugriauta didžiulė „Džiunglių“ stovykla, kurioje per patį piką gyveno iki 10 tūkst. žmonių.
Kalė jau daugelį metų yra migrantų iš Artimųjų Rytų, Azijos ir Afrikos, bandančių nelegaliai persikelti per Lamanšo sąsiaurį į Didžiąją Britaniją, susibūrimo vieta.
Tačiau susidūrusi su augančiu visuomenės nepasitenkinimu dėl migrantų, prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybė ėmėsi veiksmų, kad užkirstų kelią naujų stovyklų atsiradimui.
Pasak HRW, policija, siekdama sustabdyti migrantus, sistemingai griauna miškuose, dykvietėse ar po tiltais pastatytas palapines, nuolat konfiskuoja jų daiktus ir persekioja nevyriausybines organizacijas, bandančias suteikti jiems pagalbą.
NVO vertinimu, šiuo metu šiaurinėje Prancūzijos pakrantėje aplink Kalė gyvena nuo 1 500 iki 2 000 migrantų, tarp jų – daug šeimų. Pasak vietos valdžios institucijų, šioje teritorijoje liko tik 500 žmonių.
Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas įsakė iškeldinti stovyklą netoli Kalė ligoninės. Stovykloje gyveno 400 migrantų ir ji buvo įvertinta kaip kelianti pavojų sveikatai ir saugumui.
Tąkart migrantai buvo nugabenti į laikinas prieglaudas, tačiau dažnai jie paliekami klajoti gatvėmis ir ieškotis naujos nakvynės vietos.
Prancūzijos vyriausybė teigia, kad stovyklos yra prieglobstis kontrabandininkams, kurie ima lupikiškus mokesčius už tai, kad padėtų migrantams persikelti į Didžiąją Britaniją – nedidele valtimi per Lamanšo sąsiaurį vidury nakties arba paslėpti sunkvežimyje, plaukiančiame keltu ar važiuojančiame Lamanšo tuneliu.
NVO teigia, kad tokia valdžios institucijų taktika tik dar labiau apsunkina ir taip sunkų migrantų gyvenimą.
Pranešime cituojama Kalė įsikūrusi Žmogaus teisių stebėjimo organizacija, kuri tvirtina, kad būna atvejų, kai valymo brigados perpjauna migrantų palapines, žmonėms dar esant viduje, kad priverstų juos išeiti.
„Jei siekiama atgrasyti migrantus nuo susibūrimo šiaurės Prancūzijoje, ši politika yra akivaizdi nesėkmė ir sukelia didelę žalą“, – sakė Benedicte Jeannerod, HRW direktorė Prancūzijai.
