Atrodė, kad Pietų Korėja užtikrintai laimi karą prieš naująjį koronavirusą: deja, tai buvo tik pergalė mūšyje, bet ne laimėtas karas. Masinis testavimas, kontaktų kontrolė ir apčiuopiamų rezultatų davusios karantino priemonių pastangos, atrodė, atsiperka, o ir padariniai ekonomikai nebuvo tokie jau skaudūs, kokie galėjo būti.
Deja, bet Kalėdų savaitę naujų atvejų ir mirčių skaičiai šovė į viršų, o ekspertai paskubomis ieško atsakymų, kaip nauja krizė atsliūkino nepastebėta, skelbia AP.
1241 nauji atvejai pirmą Kalėdų dieną – tai buvo rekordinis per parą nustatytų naujų atvejų skaičius. Dar 1132 atvejai nustatyti šeštadienį, o tai reiškia, kad bendras koronaviruso atvejų skaičius Pietų Korėjoje pasiekė 61 tūkst. Vien per pastarąsias penkiolika dienų statistika pasipildė daugiau nei 15 tūkst. naujų atvejų. Per tą patį laikotarpį nuo koronaviruso žmogus mirė beveik 300 žmonių, o tai reiškia, kad iš viso šalyje virusas pražudė 900 asmenų.
Skaičiams augant, didėja žmonių nerimas ir mažėja visuomenės pasitikėjimas valdžios sprendimais. Valdininkai, po dvi savaites trukusio klausimo vilkinimo, galiausiai nusprendė maksimaliai griežtinti atstumo reikalavimus.
Pietų Korėjoje nuspręsta įvesti visuotinį daugiau nei penkių žmonių susibūrimų draudimą, galiojantį nuo gruodžio 24 iki sausio 3 d., teigė premjeras Chung Sye Kyunas.
Švenčių metu taip pat uždaryti slidinėjimo kurortai ir kitos žiemos sporto įstaigos.
Kaip iki šiol Pietų Korėjai pavyko suvaldyti virusą? Atsakymas – elitinis būrys
Praėjusių metų gegužę, kai koronaviruso protrūkis smogė Pietų Korėjos sostinės Seulo naktiniams klubams, sveikatos pareigūnai skubiai pasitelkė savąją „Navy Seals“ versiją – elitinius epidemiologų, duomenų bazių specialistų bei laboratorijų technikų būrius, rašė „Bloomberg“.
Šie kontaktų atsekėjai tapo pavyzdžiu pasauliui, kaip veiksmingai atsekti su užsikrėtusiuoju kontaktavusius asmenis.
Tuomet tradicinis profesionalus tyrimas atskleidė, kad virusas buvo perduotas vieno naktinio klubo lankytojo studentui, vėliau – taksi vairuotojui, o dar vėliau – sandėlio darbuotojai, kuri dirbo su kitais 4 000 žmonių.
Buvo susisiekta su tūkstančiais darbuotojos bendradarbių, jų šeimos nariais ir kontaktais, galiausiai buvo atlikti testai 9 000 žmonių. Po dviejų savaičių židinys sandėlyje buvo didžiąja dalimi užgniaužtas, užsikrėtimų skaičių pavyko sumažinti iki 152.
Vadinamųjų Greitojo reagavimo būrių darbo rezultatai rodė, kaip Pietų Korėjai – kitados antrai labiausiai nukentėjusiai nuo koronaviruso šaliai – pavyko nuslopinti viruso išplitimą neįvedant karantinų, sukėlusių chaosą milijonams žmonių visame pasaulyje. Tuo metu, kai įvairūs miestai, nuo Los Andželo iki Melburno ir Tokijo, bandė kovoti su naujais viruso protrūkiais, Pietų Korėjos naudotas scenarijus siūlė vieną iš sėkmingiausių priemonių pažaboti ligą.
Pietų Korėjos strategija labai skyrėsi ir nuo griežtų karantinų, įvestų kai kuriose Kinijos dalyse arba Naujosios Zelandijos paskelbtos turizmo blokados, stengiantis visiškai išnaikinti virusą. Ši Azijos valstybė skrupulingai taikėsi į pavojingus židinius, o tada tiesiog leido daugumai žmonių gyventi bei dirbti kaip įprasta, be ypatingų suvaržymų.
„Mes įsikišame, kai yra didelio masto išplitimo tikimybė, ir mūsų pagrindinis tikslas yra susekti jungiamąsias grandis tarp atvejų bei užkirsti kelią protrūkiui, – liepos mėnesį teigė Kwonas Donghyokas, šalies Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) mokslinio direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už tyrimų skyriaus darbą. – Atsekti galimus kontaktus ir ištirti infekcijos priežastį yra mūsų pastangų ašis.“
Pietų Korėjos strategija buvo sėkminga, nes šalis pasimokė iš karčios praeities patirties, priešingai nei Vakarų valstybės.
Pietų Korėjos CDC turi apie 100 epidemiologijos tyrėjų, daug daugiau nei jų turėjo per MERS protrūkį – tuomet jų buvo vos du. Per didelio masto galimą protrūkį keletas jų įtraukiami į Greitojo reagavimo būrį, kurį paprastai sudaro nuo šešių iki aštuonių narių.
Tam tikrą konkrečią dieną pareigūnai tiria galimus židinius įvairiausiose vietose, nuo religinių grupių susibūrimų iki badmintono ar egzotiškų automobilių klubų. Mažos rizikos struktūrose pirmiausia su infekcija kovoja municipalinės sveikatos sistemos pareigūnai; Greitojo reagavimo grupė kviečiama į dideles rizikos vietoves.
„Pagrindinis Pietų Korėjos koronaviruso pandemijos suvaldymo pranašumas yra šalies gebėjimas atlikti išsamų kiekvieno paciento epidemiologinį tyrimą, – „Bloomberg“ teigė Jungas Ki-suckas, buvęs CDC direktorius, šiuo metu Hallymo universiteto medicinos centro profesorius, turėdamas galvoje tokias pareigūnų atliekamas visuomenės sveikatos priemones kaip išsamus kontaktų atsekamumas. – Epidemiologinis tyrimas dar niekada nebuvo toks svarbus, nes mes galime sumažinti protrūkių mastą ir net užkirsti kelią naujiems atvejams.“
Tokia nuodugni ir skrupulinga tyrimo strategija pateisino lūkesčius, kai tyrėjams pavyko atsekti židinį sandėlyje po protrūkio naktiniuose klubuose populiariajame Itevono rajone, sakė Kwonas Donghyokas, tyręs MERS protrūkį ir dirbęs Rio de Žaneire, kur tyrė galimą Zikos protrūkį per 2016 metų olimpines žaidynes.
CDC nustatė, kad naktinio klubo lankytojas, dirbantis privačiu repetitoriumi, perdavė virusą vienam iš savo mokinių. Mokinys, nežinodamas, kad yra užsikrėtęs, lankėsi karaokėje ir perdavė užkratą taksi vairuotojui, dainuojančiam gretimame kambaryje. Taksi vairuotojas, be pedagoginio darbo, dirbo dar ir neetatiniu fotografu, – fotografavo gimtadienio vakarėlyje švediško stalo tipo restorane. Pasitelkę stebėjimo vaizdo kamerų bei mobiliųjų telefonų įrašus tyrėjai susisiekė su visais, kurie buvo restorane maždaug tuo metu, kai vyko gimtadienio vakarėlis. Tarp restorane užsikrėtusių asmenų buvo ir moteris, kuri vėliau dirbo vieną dieną sandėlyje.
Tačiau kai kurią taktiką, naudojamą Pietų Korėjoje su maždaug 51 mln. gyventojų, gali būti sunkoka atkartoti labai tankiai apgyventose besiformuojančiose ekonomikose. Be to, ši Azijos valstybė naudojosi stebėjimo technologijomis, kurios galbūt nėra priimtinos daugelio Vakarų šalių piliečiams.
Atsekant galimus kontaktus Pietų Korėjoje buvo peržiūrimi šimtų valandų trukmės stebėjimo kamerų įrašai, analizuojami mobiliųjų telefonų duomenys bei kreditinių kortelių operacijos. Vadinamųjų uždaro tinklo televizijos sistemų (CCTV) Pietų Korėjoje yra kone visur, faktiškai visose gatvėse ir darbo vietose.
„Kitos valstybės paprasčiausiai neturi pajėgumų atlikti išsamius pacientų tyrimus, – sakė buvęs CDC direktorius Jungas Ki-suckas. – Mes turėjome mažesnį bendrą atvejų skaičių nei kitos šalys, bet daug svarbiau yra tai, kad socialinė norma, kai žmonės nesipriešina dėl savo privatumo pažeidimų vardan platesnių visuomenės interesų, leido atlikti išsamius tyrimus, kurie tiesiog neįsivaizduojami Vakarų valstybėse.“
Sistema ima strigti
Tačiau dabar ši ištobulinta sistema ima strigti. Griežtesnės priemonės gali būti neišvengiamos, nes virusas pastaruoju metu plinta taip sparčiai, jog bet kurią akimirką sveikatos priežiūros sistema gali sugriūti, nes bus nespėta padidinti vietų ligoninėse skaičiaus, skelbia AP.
Seulo teritorijoje daugiau įstaigų pritaikyta būtent COVID-19 pacientų gydymui, dešimtims ligoninių nurodyta daugiau vietų intensyviosios terapijos skyriuose skirti būtent koronavirusu sergantiems. Turėtų kontaktų nustatymo procesams pasitelkta šimtai šalies karių.
Anot Pietų Korėjos ligų kontrolės ir prevencijos agentūros pareigūno Kwak Jin, šį mėnesį, belaukdami, kada pateks į ligoninę, dėl koronaviruso savo namuose ar globos įstaigose mirė keturi žmonės. Agentūros teigimu, iš 16 tūkst. 577 aktyvių pacientų 299 būklė sunki arba kritinė.
„Mūsų ligoninės sistema atlaikys, tačiau tai, kiek daug pas mus atvyksta COVID-19 pacientų, apsunkina pastangas laiku suteikti pagalbą“, – sako į vakarus nuo Seulo esančios Pietų Korėjos universitetinės Ansano ligoninės infekcinių ligų profesorius Choi Won Suk.
Choi Won Suk teigimu, šalies valdžia turėjo padaryti daugiau, ruošdama šalies ligonines koronaviruso suaktyvėjimui.
„Mūsų intensyviosios terapijos skyriuose turime daug pačiomis įvairiausiomis sunkiomis ligomis sergančių pacientų, jie negali dalintis erdve su COVID-19 sergančiais, tai labai sudėtinga. Be to, su koronavirusu visus tuos mėnesius kovoja tas pats personalas. Žmonės pervargę, kaupiamasis nuovargis gali būti pražūtingas dalykas“, – teigia Choi Won Suk.
Kritikų teigimu, prezidento Moon Jae Ino valdžia, sėkmingai suvaldžiusi viruso protrūkį pavasarį, kuris koncentravosi pietrytiniame Daegu mieste, pernelyg atsipalaidavo.
Pastarosiomis savaitėmis nuogąstavimai dėl šalies ekonomikos, anot skeptikų, valdžiai buvo svarbesni nei visuomenės sveikata. Spalį nuspręsta drastiškai sušvelninti ribojimus socialiniam atstumui, o tai reiškia, kad savo veiklą atnaujino tokios masinių susibūrimų vietos kaip naktiniai ir karaokė klubai, nors ekspertai ir kalbėjo apie realią riziką, kad žiemą, kai žmonės daugiau laiko praleis uždarose patalpose, virusas sugrįš su nauja jėga.
Gačono universiteto medicinos koledžo prevencinės medicinos profesorius Jaehun Jung sako, kad, jo manymu, per ateinančias dvi savaites viruso plitimas po truputį ims slopti.
Tylios gatvės ir eilės prie testavimo centrų Seule, kur laikinai galima nemokamai išsitirti nuo koronaviruso nepriklausomai nuo to, ar žmogus jaučia simptomus, ar tiesiog turi įtarimų, jog galėjo užsikrėsti. Tokia situacija labai aiškiai iliustruoja, kad po pandeminio nuovargio visuomenės atsargumas sugrįžta.
Dabar Pietų Korėja iki sausio 3 dienos draudžia būriuotis, o tai reiškia, kad uždaryti slidinėjimo kurortai, viešbučiai gali užpildyti tik pusę kambarių, o restoranams, jeigu priims daugiau nei penkių asmenų grupę, gresia solidžios baudos.
Nepaisant to, sumažinti viruso plitimą iki skaičių, kokie buvo dar lapkričio pradžioje – iki 100 ar 200 atvejų per dieną – anot Jaehun Jung, būtų nerealistiška. Jis prognozuoja, kad virusą pavyktų suvaldyti iki maždaug 300 ar 500 atvejų per parą.
Sudėtinga viruso plitimo situacija gali lemti dar griežtesnius socialinio atstumo ribojimus iki pat masinės vakcinacijos pradžios, o tai labai niūri perspektyva menkas pajamas gaunantiems darbininkams ir savarankiškai dirbantiems, ant kurių pečių ir laikosi šalies paslaugų sektorius. Būtent šis sektorius nuo koronaviruso pandemijos ir nukentėjo labiausiai.
„Šalies valdžia turi padaryti viską, kad kuo skubiau užtikrintų pakankamą kiekį vakcinų ir sklandų jų platinimą“, – akcentuoja Jaehun Jung.
Pietų Korėja planuoja kitais metais įsigyti per 86 mln. vakcinos dozių, o tokio kiekio pakaktų paskiepyti 46 mln. žmonių (iš 51 mln., gyvenančio šalyje). Pirmosios vakcinos, o tai bus „AstraZeneca“ vakcinos, gaminamos vietos gamintojo, bus parengtos vasario pabaigoje ar kovo pradžioje. Remiantis oficialiomis prognozėmis, 60-70 proc. populiacijos bus paskiepyti maždaug ateinančių metų lapkritį.
Pietų Korėjos gyventojai akivaizdžiai nusivylė, kad vakcinų teks laukti dar ilgai, nors valdininkai ir sako, kad Pietų Korėja gali sau leisti kiek palaukti, nes situacija šalyje nėra tokia sudėtinga kaip Amerikoje ar Europoje.
Pirminė Pietų Korėjos sėkmė galėjo būti nulemta patirties, įgytos 2015 metais kovojant su MERS – Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromu, kurį sukelia kitas koronavirusas.
Nuo tada, kai sausio 20 dieną Pietų Korėja pranešė apie pirmąjį COVID-19 atvejį, šalies ligų kontrolės ir prevencijos agentūros pareigūnai kone akimirksniu suprato masinio testavimo svarbą ir paspartino procesus, leidusius per vos kelias savaites privačioms bendrovėms pagaminti milijonus testų.
Kai kovą ir vasarį Daegu regione pradėjo augti naujų atvejų skaičius, sveikatos priežiūros pareigūnams pavyko jau balandį situaciją stabilizuoti, tam buvo pasitelkti technologiniai sprendimai kontaktų atsekimui ir karantino reikalų įgyvendinimo priežiūrai.
Tenka pripažinti, kad puikius rezultatus lėmė ne tik pastangos, bet iš dalies ir sėkmės veiksnys – dauguma atvejų Daegu buvo susiję su vienos bažnyčios tikinčiaisiais. Pareigūnams žymiai sunkiau atsekti visus atvejus ir kontaktus tankiau gyvenamose sostinės teritorijose, kur nauji židiniai dauginasi geometrine progresija.
Iki šiol Pietų Korėjai pavyko apsieiti be karantino, tačiau gruodžio 20 d. priimtas sprendimas įvesti iki šiol griežčiausius atstumo ribojimus, o tai kelia realią grėsmę ne pirmosios svarbos verslams.
Viskas galiausiai tik į gerą, teigia Yoo Eun Sun, kuriai tenka sukti galvą, kaip sumokėti nuomą už trijų jai priklausančių muzikos akademijų patalpų nuomą.
„Tėvai tikrai neleis savo atžalų mokytis groti fortepijonu, kol nebus tikri, kad nėra didelės rizikos susirgti“, – sako verslininkė. Moters teigimu, visgi šalies valdžia, nors ir bando suvaldyti situaciją, smulkaus nebūtinojo verslo, įskaitant ir jos, atžvilgiu elgiasi nesąžiningai – ant tokių verslų pečių užgriuvo nepakeliama našta.
„Ar tai būtų kažkokie kursai, ar sporto klubai, joga, karaokės salonai – tie patys verslai priklausomai nuo besikeičiančios situacijos vis patiria naujų smūgių. Kiek dar mes atlaikysime?“ – nusivylimo neslepia verslininkė iš Pietų Korėjos.