Anot plano, ribojimai, esant būtinybei, vėl vietos lygiu galėtų būti greitai įvesti – pavyzdžiui, jei vėl kiltų viruso proveržis. Be to, priemonės turi būti atšaukiamos laipsniškai, kad tarp atskirų žingsnių būtų pakankamai laiko. Kaip orientacinį rodiklį strategijos kūrėjai nurodo mėnesį laiko tarp atskirų švelninimo priemonių.

Pažeidžiamiausios grupės, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės, turėtų būti saugomi ilgiau, „Die Welt“ cituoja dokumentą.

Žmonių grupių susibūrimai taip pat turi būti leidžiami tik palaipsniui. Parduotuvėse vienu metu esančių klientų skaičius pradžioje turėtų būti ribojamas. Mokyklose vaikams būtina laikytis atstumo, todėl turėtų būti mažinamos klasės.

Barus, restoranus ir kultūros įstaigas siūloma atverti tik pamažu. Masinių susibūrimų, pavyzdžiui, festivalių draudimas turėtų būti atšauktas vėliau.

„Ne visi gyventojai turėtų vienu metu grįžto į darbo vietas“, - rašo Europos Komisijos ekspertai. Reikėtų spręsti pagal tai, kiek atitinkamos veiklos yra svarbios ekonomikai ir kiek jas įmanoma vykdyti iš namų.

Komisarai planą turėjo priimti trečiadienį, o tada Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen turėjo jį pristatyti visuomenei. Tačiau, spaudžiant kai kurioms šalims narėms, planas bus paskelbtas tik po Velykų.

Nacionalinės vyriausybės paprašė Europos Komisijos parengti priemonių švelninimo Europoje tvarkaraštį.


PSO įspėjimas

Nepaisant to, kad kai kuriose šalyse matyti „pozityvių ženklų“, kurie galimai praneša apie koronaviruso situacijos gerėjimą, kol kas dar per anksti lengvinti kovos su COVID-19 priemones, trečiadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuras.

„Dar ne laikas atšaukti priemones“, – spaudos konferencijos metu sakė PSO Europos biuro vadovas Hansas Klugė.

„Dabar yra puikus metas siekti visiško slopinimo ir visuomenei visiškai palaikant dėti dvigubai ar trigubai daugiau pastangų“, – teigė jis.

H. Klugė paragino visas valstybes imtis dar daugiau veiksmų, susijusių su trimis pagrindinėmis sritimis. Visų pirma šalys privalo didinti sveikatos priežiūros darbuotojų apsaugą, jiems reikalingi specialūs mokymai, turi būti prieinamos visos reikalingos paramos struktūros.

Antra, valdžia turi siekti stabdyti ir lėtinti COVID-19 ligos plitimą, pasitelkdama atitinkamas visuomenės sveikatos priemones, kurios leidžia „atskirti sveikus žmones nuo tų, kurie yra galimai užsikrėtę.“ Trečia, vyriausybės privalo efektyviai komunikuoti su visuomene, kad žmonės paklustų ir laikytųsi „dabartinių bei ateities priemonių.“

Kelios Europos šalys jau paskelbė apie planus neilgai trukus imtis šiuo metu galiojančių suvaržymų lengvinimo.

Pirmadienį Austrija paskelbė, kad nuo balandžio 14 dienos atidarys viešuosius parkus ir kai kuriems verslams leis atnaujinti savo veiklą.

Danija ir Norvegija, taikančios dalinio karantino strategiją, antroje balandžio pusėje taip pat palengvins kai kuriuos ribojimus.

PSO Europos biuras pastebėjo, kad nors užsikrėtimo koronavirusu skaičius Ispanijoje ir Italijoje vis dar auga, vyriausybėms paskelbus apie karantiną ir kitas griežtas priemones, augimo tempas gerokai sulėtėjo.

Organizacijos atstovai taip pat pastebėjo situacijos gerėjimą Austrijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Šveicarijoje.

Tačiau H. Klugė perspėjo dėl per pastarąją savaitę „grėsmingai augusio viruso plitimo tempo“ Turkijoje, užsikrėtimo atvejų spartus augimas, eksperto teigimu, pastebėtas ir Švedijoje.

COVID-19 atvejų skaičius sparčiai auga Izraelyje, Ukrainoje, Belgijoje ir Norvegijoje.