Žiniasklaida: Vokietijos pažadas ukrainiečiams skamba ciniškai ^{Kličko: tai išdavystė}

„Ilgą laiką gyvenau Vokietijoje ir iki šiol turiu ten daug draugų. Štai kodėl man ypač skaudu matyti, kaip Putino supratėjai perėmė politinę daugelio klausimų kontrolę! Milijardai, kuriuos Rusija investavo pirkdama Vokietijos korporacijas, buvusius politikus ir lobistus, Vladimirui Putinui atsipirko. Ukraina labai nusivylusi, kad federalinė vyriausybė ir toliau laikosi „Nord Stream 2“. Kad nenori tiekti gynybos ginklų ir tuo pat metu netgi trukdo tiekti mums ginklus tokioms valstybėms kaip Estija“, – su neslepiamu kartėliu rašo buvęs pasaulio bokso čempionas, o nuo 2014 metų Kijevo meras V. Kličko.

„Tai pagalbos nesuteikimas ir draugų išdavystė dramatiškoje situacijoje, kai mūsų šaliai kelia grėsmę Rusijos kariuomenė, sutelkta prie mūsų sienų iš kelių pusių! Ne vienam mūsų kyla klausimas: kokią iš tikro poziciją užima Vokietijos vyriausybė? Ar ji stovi laisvės, taigi ir Ukrainos pusėje? Ar agresoriaus pusėje?“ – aiškaus atsakymo iš vokiečių laukia V. Kličko.

Vitalijus Kličko

© AFP / Scanpix

Tai ukrainiečių ausyse gali nuskambėti ciniškai

Ukraina neseniai pakartotinai prašė Vokietijos pagalbos gynybai. Šaliai „skubiai reikia 100 tūkst. šalmų ir apsauginių liemenių savanoriams, kurie šiuo metu registruojasi krašto gynybai, kad kartu su ginkluotomis pajėgomis gintų savo tėvynę“, – Vokietijos verslo laikraščiui „Handelsblatt“ prieš kelias dienas sakė Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrejus Melnykas.

Jis taip pat ragino koalicinę vyriausybę, „atsižvelgiant į padėties rimtumą“, persvarstyti gynybinių ginklų tiekimo Ukrainai klausimą.

Berlynas iki šiol visus šiuos Ukrainos prašymus atmetė. O pastarąjį savaitgalį Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht leidiniui „Welt am Sonntag“ argumentavo, esą, kai padėtis tokia įtempta, tiekti ginklus Ukrainai „nebūtų naudinga“.

Ji pažadėjo vasario mėnesį šaliai perduoti lauko ligoninę, „o kartu ir visus reikiamus mokymus. Visa tai finansuoti padės Vokietija ir tam skirs 5,3 mln. eurų“.

„Tai, kad Bundesveras vasarį nori pristatyti lauko ligoninę, daugelio ukrainiečių ausyse gali nuskambėti ciniškai: jei bus prieita iki kraujo praliejimo, Vokietija, regis, nori tik padėti aprūpinti sužeistuosius“, – ministrės Ch. Lambrecht pažadą išsyk pakomentavo šveicarų dienraštis „Neue Züricher Zeitung“.

Ar tai – deklaruotoji vertybinė politika?

Dienraštyje „Bild“ užsiminęs apie dujotiekį „Nord Stream 2“, Kijevo meras V. Kličko išsako įdomią mintį. Pasak jo, Vokietija galėtų įstatymiškai užtikrinti, kad tokie lobistai kaip kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis negalėtų toliau dirbti Rusijos režimui.

„Tai būtų sankcijos, kurios tikrai daug kam pakenktų!“ – įsitikinęs garsusis ukrainietis.

Savo straipsnį Kijevo meras baigia žodžiais: „Dabar reikia aiškių signalų iš svarbiausios Europos šalies!“ Deja, tų aiškių signalų nelabai matyti ir girdėti. „Ukrainos sostinės meras Kličko desperatiškai šaukiasi pagalbos. Tą patį daro ir kiti jo šalies politikai. Bet kaip tik vokiečiai, nuo kurių Ukraina per Antrąjį pasaulinį karą ypač nukentėjo, dažniausiai linkę apsimesti kurčiais, – piktinasi šalyje gerai žinomas publicistas Hugo Mülleris-Voggas „Focus Online“. Pasak jo, „V. Putinas federaline vyriausybe kol kas gali būti patenkintas. Kaip ir jo lobistai vokiečiai, su buvusiu kancleriu Schröderiu priešakyje“.

„Bild“ paskelbtą V. Kličko straipsnį pirmadienį citavo ir komentavo ne vieno šalies leidinio internetinis portalas.

„Das ist unterlassene Hilfeleistung und Verrat an Freunden! Wo steht die 🇩🇪 Regierung? Auf der Seite der Freiheit und damit auf der Seite der Ukraine? Oder an der Seite des Aggressors? Es braucht jetzt klare Signale aus dem wichtigsten Land Europas!“ https://t.co/vwCJaIQXNc pic.twitter.com/tsAfH4aRGf

— Paul Ronzheimer (@ronzheimer) January 23, 2022

Dienraštis „Die Welt“ dujotiekio „Nord Stream 2“ klausimu pastebėjo: „Federalinės vyriausybės atstovai, įskaitant kanclerį Olafą Scholzą (SPD), neseniai pabrėžė, kad Rusijos invazijos į Ukrainą atveju bus svarstomos visos galimos sankcijos.“

Vis dėlto patys vokiečiai aktualiuose spaudos komentaruose pripažįsta, jog koalicinės vyriausybės, ypač socialdemokratų, pozicija Rusijos klausimu yra itin neryžinga, o jos siunčiami signalai – prieštaringi.

Ta proga neužmirštama paminėti, kad socialdemokratai, žalieji ir laisvieji demokratai koalicinėje sutartyje užsibrėžė vykdyti vertybėmis grindžiamą užsienio politiką. Ar tai, ką dabar matome, galima pavadinti vertybine politika? – klausia savęs ne vienas.

Nepakanka šaukti „Liaukis!“

„Nord Stream“ pavyzdys puikiai parodo, kokia problemiška yra sukonstruota priešprieša tarp vertybėmis pagrįstos ir interesais grindžiamos užsienio politikos“, – dienraštyje „Die Welt“ pastebi Philippas Rotmannas, Berlyno globalios viešosios politikos instituto ekspertų grupės direktorius.

„Kas naudingiau Vokietijai – mažesnės dujų kainos vidutiniu laikotarpiu ar veikiantis europinis bendradarbiavimas ir ES šalių partnerių stabilumas? Galiausiai interesai ir vertybės yra vieni nuo kitų neatsiejami“, – linkęs manyti politologas.

Pasak Ph. Rotmanno, beveik kiekviena federalinė vyriausybė žada vertybėmis grįstą užsienio politiką. „Tačiau ką tai iš tikro reiškia, lieka interpretacijos reikalas“, – pažymi jis.

Taip dabar yra ir su vienu opiausių Vokietijos užsienio politikos klausimų – ginklų eksportu. „Teisinimasis vertybinėmis nuostatomis neturėtų lemti ribojančios ginklų eksporto politikos, – sako Ph. Rotmannas. – Smurtas nėra išeitis, tai tiesa. Tačiau lygiai taip pat teisėta sakyti: jei šalia tavęs mušamas kažkas, kas pats negali apsiginti, neužtenka vien šaukti „Liaukis!“