Savo kreipimesi į ASEAN atstovus Kinijos delegacijos vadovas premjeras Li Keqiangas sukritikavo branduolinio ginklo retoriką, kurią po nesėkmių kare su Ukraina pasitelkė Rusijos valdžia.
Kinijos ministras pirmininkas grasinimus panaudoti branduolinį ginklą pavadino „neatsakingais“, dienraščiui „The Wall Street Journal“ papasakojo aukštas pareigas užimantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valdininkas, žinantis apie Li Keqiango kreipimąsi, kuris nuskambėjo už uždarų durų.
„Ponas Li gana daug kalbėjo apie Kinijos politiką Ukrainos atžvilgiu, aiškiai akcentuodamas suverenitetą, grasinimų branduoliniu ginklu neatsakingumą ir būtinybę užtikrinti, kad branduolinis ginklas nebus panaudotas taip, kaip kai kurie asmenys davė suprasti“, – atskleidė „The Wall Street Journal“ šaltinis.
Nors Kinijos premjeras tiesiogiai neminėjo Rusijos, anot valdininko, jo kalba vienareikšmiškai rodo tai, kad Pekinas nepatenkintas Kremliaus retorika ir veiksmais. Li Keqiangas pareiškė, jog nė viena šalis neturi naudoti ar grasinti branduolinio ginklo panaudojimu, o žmonijai derėtų išmokti istorijos pamoką.
„Kinija, ko gero, yra ir nustebusi, ir nusivylusi Rusijos karinės operacijos eiga“, – pridūrė „The Wall Street Journal“ šaltinis.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas pirmadienį susitiko Balyje.
Baltieji rūmai skelbia, kad per derybas jie sutarė, kad branduoliniai ginklai niekada negali būti panaudoti, taip pat ir Ukrainoje.
„Prezidentas J. Bidenas ir prezidentas Xi Jinpingas pakartojo savo susitarimą, kad branduolinis karas niekuomet neturėtų būti kariaujamas ir niekada negali būti laimėtas, bei pabrėžė savo nepritarimą branduolinių ginklų panaudojimui ar grasinimui juos panaudoti Ukrainoje“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.
Skelbiama, kad susitikimas truko tris valandas.
Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose vykusiomis derybomis siekiama sustabdyti JAV ir Kinijos besitęsiančią priešpriešą, kad ji neperaugtų į konfliktą.
J. Bideno prezidentinis kortežas išvyko iš susitikimo vietos po to, kai abu lyderiai išreiškė viltį, kad abi šalys gali išspręsti didėjančius nesutarimus.
Prieš pradėdami ilgai lauktą susitikimą kurortinėje saloje, tapusį įžanga G-20 grupės vadovų susitikimui, Xi Jinpingas ir J. Bidenas paspaudė vienas kitam rankas priešais JAV ir Kinijos vėliavas.
Tai įvyko po kelis mėnesius tvyrojusios įtampos dėl Taivano ir kitų klausimų.
Pokalbio pradžioje J. Bidenas sakė, kad jis ir Kinijos lyderis turi „atsakomybę“ parodyti, kad jų šalys gali „tvarkytis su savo skirtumais“ ir nustatyti abipusio bendradarbiavimo sritis.
Xi Jinpingas pridūrė, kad tikisi, jog šios dvi šalys „pakels santykius į aukštesnį lygį“ ir kad yra pasirengęs „atvirai ir išsamiai apsikeisti nuomonėmis“ su J. Bidenu.
Galingiausias Kinijos vadovas per pastaruosius dešimtmečius, ką tik užsitikrinęs beprecedentę trečiąją kadenciją, sakė savo kolegai iš JAV, kad pasaulis „atsidūrė kryžkelėje“.
„Pasaulis tikisi, kad Kinija ir Jungtinės Valstijos tinkamai sureguliuos santykius“, – teigė komunistų partijos lyderis.
Taivano ir Ukrainos klausimai
J. Bidenas savo kolegai iš Kinijos pirmadienį pasakė, kad Kinijos „agresyvūs“ veiksmai prieš Taivaną kelia pavojų taikai.
Savarankišką Taivaną Kinija laiko savo dalimi ir žada jį vieną dieną susigrąžinti, prireikus – jėga.
Baltieji rūmai pranešė, kad J. Bidenas išreiškė prieštaravimų dėl Kinijos „prievartinių ir vis agresyvesnių veiksmų Taivano atžvilgiu“ ir pridūrė, kad jie „kenkia taikai ir stabilumui Taivano sąsiauryje ir platesniame regione“.
Xi Jinpingas savo ruožtu įspėjo J. Bideną neperžengti Pekino „raudonosios linijos“ dėl Taivano, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ nurodė, jog Kinijos lyderis sakė JAV vadovui, kad „Taivano klausimas yra svarbiausias Kinijos interesas, Kinijos ir JAV santykių politinio pagrindų pagrindas ir pirmoji raudona linija, kurios negalima peržengti Kinijos ir JAV santykiuose“.
Pasak Baltųjų rūmų, JAV ir Kinijos prezidentai pirmadienį vykusiose derybose sutarė, kad branduoliniai ginklai niekada neturėtų būti naudojami, taip pat ir Ukrainoje.
„Prezidentas J. Bidenas ir prezidentas Xi [Jinpingas] pakartojo savo susitarimą, kad branduolinis karas niekada neturėtų būti kariaujamas ir niekada negali būti laimėtas, ir pabrėžė savo nepritarimą branduolinių ginklų naudojimui ar grasinimui juos panaudoti Ukrainoje“, – sakoma pareiškime.
Xi Jinpingas savo ruožtu pasakė, kad jo šalis yra labai susirūpinusi dėl padėties Ukrainoje, nurodoma kinų užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Prezidentas Xi [Jinpingas] pabrėžė, kad Kinija yra itin susirūpinusi dėl dabartinės padėties Ukrainoje“, – sakoma Pekino pranešime.
Jame priduriama, kad Kinijos pareigūnai „remia Rusijos ir Ukrainos taikos derybas ir tikisi, kad jos bus atnaujintos“.
Kinijos prezidentas J. Bidenui taip pat pasakė, jog pasaulis yra „pakankamai didelis“, kad abi šalys galėtų klestėti, ir kad jos turi „daugiau, o ne mažiau“ bendrų interesų, pranešė kinų URM.
„Dabartinėmis aplinkybėmis Kinija ir Jungtinės Valstijos turi daugiau, o ne mažiau bendrų interesų“, – per tris valandas trukusias derybas J. Bidenui sakė Xi Jinpingas ir pridūrė, kad Pekinas nesiekia mesti iššūkio JAV ar „keisti esamą tarptautinę tvarką“.
Be to, kinų lyderis paragino abi šalis „gerbti viena kitą“.
Įtempti santykiai
Abu vyrai į itin lauktą susitikimą atvyko sustiprinę politinę padėtį savo šalyse.
Demokratai pergalingai išlaikė JAV Senato kontrolę ir turi galimybę kitą mėnesį Džordžijoje vyksiančiame antrajame rinkimų ture padidinti savo gretas dar vienu atstovu, o Xi Jinpingas spalį vykusiame Komunistų partijos nacionaliniame suvažiavime buvo paskirtas trečiajai penkerių metų kadencijai.
Baltųjų rūmų patarėjai ne kartą stengėsi sumenkinti bet kokias abiejų šalių konflikto idėjas ir pabrėžė, kad, jų manymu, abi valstybės gali dirbti kartu spręsdamos bendrus iššūkius, tokius kaip klimato kaita ir sveikatos apsauga.
Tačiau JAV ir Kinijos santykiai buvo tapę dar labiau įtempti, išryškėjus nesutarimams ekonominiais, prekybos, žmogaus teisių ir saugumo klausimais.
Nepaisant optimistiškai nuteikinėjančių viešų pareiškimų, abi šalys vis labiau įtarinėja viena kitą, o Jungtinės Valstijos baiminasi, kad Kinija spartina savo planus užimti Taivaną.
Prieš susitikimą JAV pareigūnai sakė, kad J. Bidenas tikėjosi, jog santykiuose su Kinija pavyks nustatyti gaires ir įvertinti, kaip išvengti „raudonųjų linijų“, galinčių pastūmėti dvi didžiausias pasaulio ekonomikas į konfliktą.
Jautriausias klausimas yra Taivanas. JAV didina paramą šiai demokratijai, o Rytų Azijos milžinė vis dažniau grasina perimti salos kontrolę.
Rugpjūtį Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi apsilankius Taibėjuje, Pekinas reagavo surengdamas precedento neturinčias karines pratybas.
Derybų su Xi Jinpingu išvakarėse J. Bidenas susitiko su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida ir Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk-yeolu Pietryčių Azijos viršūnių susitikimo Kambodžoje kuluaruose.
Visi trys lyderiai kartu paragino atkurti „taiką ir stabilumą“ Taivano sąsiauryje.
