Tačiau, kaip pažymi leidinys, tvirtybės ir ištvermės, dėl kurių S. Cichanouskaja tapo drąsia ir nepatogia varžove, atsisakiusia pripažinti Aliaksandro Lukašenkos pretenzijas dėl pergalės rinkimuose, kurių rezultatai buvo suklastoti, užuomazgos galėjo pasireikšti dar būnant 12 metų amžiaus, kai Sviatlana atvyko vasaroti į Airijos kaimą.

S. Cichanouskaja buvo viena iš „Černobylio vaikų“, kurių sveikatos būklę tiesiogiai ar netiesiogiai paveikė 1986 m. kaimyninėje Ukrainoje įvykusios branduolinės katastrofos pasekmės ir kuriuos priėmė airių šeimos, kad šie galėtų atsikvėpti ir atgauti jėgas.

72-ejų Henry Deane‘as ir jo žmona Marian pirmą sykį S. Cichanouskają, kurią vadino Sviata, savo namuose Tipererio grafystėje esančiame Roskrėjos miestelyje apgyvendino dešimtojo dešimtmečio viduryje.

„Tais metais atvyko du vaikai. Sviata buvo panašaus amžiaus kaip mano duktė Mary. Ji sklandžiai įsiliejo į gyvenimą čia“, – „The Guardian“ pasakojo H. Deane‘as.

„Ji buvo labai protingas vaikas, turėjo daugiau anglų kalbos žinių nei kiti. Ji dažnai atsidurdavo kitų atstovės ar vertėjos pozicijoje“, – prisimena vyriškis.

Jis teigia visgi negalėjęs įsivaizduoti, kokia linkme pakryps „šios vargšės mergaitės“, kaip ją menkinamai vadina A. Lukašenka, gyvenimas.

„Kai kurie vaikai tebebuvo aiškiai traumuoti dėl viso to – tuometinės situacijos tuose Baltarusijos kaimuose, kurią nulėmė ne tik Černobylis, bet ir ekonomika. Padėtis buvo labai sudėtinga“, – aiškina H. Deane‘as.

Jis tapo vienu iš nukentėjusių nuo Černobylio katastrofos labdaros fondo įkūrėjų ir nuvyko į Mikaševičius, gimtąjį S. Cichanouskajos miestelį. Mikaševičiai įsikūrę 40 km į šiaurę nuo sienos su Ukraina, tad buvo smarkiai paveikti Černobylio katastrofos.

„Tuo metu Baltarusijos ligoninės buvo pilnos vaikų, turinčių pačių įvairiausių problemų. Sviatlanos mokytoja buvo mūsų vertėja. Vykdavome į Baltarusiją reguliariai, lankydavomės mokykloje – taip mes ją sutikome ir atsivežėme čia“, – pasakoja H. Deane‘as.

Maždaug septynis tūkstančius gyventojų turinčioje Roskrėjoje vaikai sulaukė medicininės pagalbos. Dažniausiai pasitaikydavo regėjimo ir klausos problemų. Juos taip pat vedėsi į piknikus, veždavosi į kiną Talamore ir apsipirkti.

„Jie mėgdavo lankytis tokiose pigiausių prekių parduotuvėse kaip „Penneys“ [taip Airijoje vadinamas pigių drabužių tinklas „Primark“]. Jie buvo tiesiog apstulbinti namų, kuriuose čia gyvena žmonės, dydžio“, – prisiminė H. Deane‘as.

Jis tęsė: „Per kelias dienas tie vaikai pasikeisdavo tiesiog mūsų akyse – geras maistas dideliais kiekiais išties padėjo. Juk maisto jie turėjo negausiai. Jiems patiko bananai ir pupelės, o mūsų vaikams dėl to buvo linksma“.

Dauguma Deane‘sų šeimoje apsistojusių vaikų atvykdavo vienai vasarai, kartais dviem, tačiau S. Cichanouskaja vis sugrįždavo, tapdama vis artimesnė šeimai ir vietos bendruomenei.

Keletą vasarų ji čia netgi dirbo – triūsė Roskrėjoje esančioje gamykloje, kad užsidirbtų pinigų. „Ji atlikdavo pačius juodžiausius darbus, tačiau labai džiaugėsi galėdama tą daryti. Jai reikėjo pinigų studijoms [vakarinėje Baltarusijoje] esančiame Breste. Ji buvo labai paprasta ir kukli“, – pasakojo H. Deane‘as.

Sviatlana kasmet sugrįždavo į Roskrėją. Būdama dvidešimties su trupučiu, ji dirbo vertėja pagal Černobylio programą atvykusiems vaikams.

Ar Roskrėjoje prie pusryčių stalo pasireikšdavo kokios nors ankstyvojo Sviatlanos politinio aktyvizmo užuomazgos? „Tada vaikai apie politinę situaciją Baltarusijoje nekalbėjo. Jie baiminosi, kad kas nors sužinos, jog jų šeima kritikuoja valdžią. Tačiau Sviata buvo atvira ir pasakojo apie neramumus. Žmonės neteko politinių teisių, jie žinojo, kad rinkimai yra suklastoti“, – teigė H. Deane‘as.

Visgi jis yra nustebęs matydamas, kad Sviatlana prisiima Žanos d‘Ark vaidmenį, ir tikina, jog ji neturi ilgalaikių politinių ambicijų, tačiau ryžosi imtis tokių veiksmų iš rūpesčio Baltarusijos žmonėmis.

„Jos pirmasis vaikas gimė visiškai kurčias, todėl ji metė darbą, kad galėtų juo rūpintis. Jų šeima persikėlė į Minską, jog vaikui būtų galima atlikti reikalingą operaciją. Sviatlana visą save sudėjo į rūpinimąsi sūnumi ir dukterimi. Ji yra atsidavusi motina. Ji tiesiog norėjo, kad už ją balsuotų, nes tada ji galės paleisti politinius kalinius. Dieve, duok, kad tai pavyktų“, – kalbėjo H. Deane‘as.

Jis sakė, kad, išskyrus „keistą padrąsinančią žinutę“, jis su S. Cichanouskaja pastaruoju metu nesikalbėjo.

„Ji buvo miela mergaitė. Visi mano vaikai ir anūkai labai šiltai prisimena Sviatą... Ji buvo tiesiog mielas, atviraširdis, nuoširdus ir tiesus vaikas“.