Anot dviejų su JAV ir Vakarų žvalgybine medžiaga susipažinusių šaltinių, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats tiesiogiai duoda nurodymus lauko generolams, – itin neįprasta vadovavimo taktika šiuolaikinėje kariuomenėje, kuri, pasak minėtų šaltinių, byloja apie sutrikusią valdymo struktūrą, nuo pat pradžių trukdžiusią Rusijos karui.
Žvalgybos duomenimis, Rusijos karininkai ginčijasi tarpusavyje ir skundžiasi namuose esantiems draugams ir giminaičiams dėl Maskvoje priimamų sprendimų, naujienų tarnybai CNN sakė vienas iš šaltinių.
Esama esminių nesutarimų ir dėl strategijos: kariuomenės vadai ginčijasi, į ką reiktų sutelkti pastangas stiprinant gynybines linijas, teigė keletas su JAV žvalgybine informacija susipažinusių šaltinių.
Rusijos gynybos ministerija tvirtina perkelianti pajėgas Charkivo link, šiaurės rytuose, – kur Ukraina pasiekė ryškiausių pergalių, – bet Jungtinių Valstijų ir Vakarų šaltiniai teigia, kad didžioji Rusijos pajėgų dalis vis dar lieka pietuose, kur Ukraina taip pat surengė puolamąsias operacijas aplink Chersoną.
Ir nors Rusija mūšio lauke blaškosi, Maskvos pareigūnai suskubo ieškoti kaltųjų dėl staiga nuo Rusijos nusisukusios sėkmės, teigė vienas aukštesnio rango NATO pareigūnas.
„Kremliaus pareigūnai ir valstybinės žiniasklaidos atstovai karštligiškai svarsto fiasko Charkive priežastis, Kremlius, kaip įprastai, mėgina nukreipti kaltę nuo Putino į Rusijos kariuomenę“, – teigė šis pareigūnas.
Reaguojant į nesėkmes mūšio lauke, karinėje vadovybėje jau įvyko pokyčių, – dėl tokių pertvarkų Rusijos valdymo struktūra tapo dar labiau sujaukta nei anksčiau, teigia šaltiniai. Vadas, prižiūrėjęs didžiąją daugumą dalinių aplink Charkivo sritį, šias pareigas ėjo tik penkiolika dienų ir jau yra iš jų atleistas, sakė NATO pareigūnas.
„Rusija pasiuntė „nedidelį būrį“ karių į Rytų Ukrainą, – dalis kurių pabėgo, kai Ukraina prasiveržė į priekį mūšio lauke, – siekdama sustiprinti susilpnėjusias gynybines linijas, teigė du JAV gynybos pareigūnai.
Bet net jeigu Rusijai pavyktų susitarti dėl plano, Jungtinių Valstijų ir Vakarų pareigūnai linkę manyti, jog Rusija nėra pakankamai pajėgi duoti strateginiu požiūriu svarbų atsaką į Ukrainos kontrpuolimo operacijas, kurios, anot šaltinių, pastarosiomis dienomis pakreipė įvykių eigą Kijevo naudai.
Net po pranešimų apie dalinę mobilizaciją, pareigūnai skeptiškai vertina Rusijos galimybes greitai dislokuoti didelį būrį karių Ukrainoje, atsižvelgdami į nuolatines problemas, susijusias su tiekimo linijomis, ryšiais ir kovine dvasia.
Ekspertai: Rusijos mobilizacija nepadės Maskvai laimėti
Vakarų ekspertai mano, kad trečiadienį Rusijos prezidento V. Putino paskelbta dalinė mobilizacija pratęs karą Ukrainoje, bet nepakeis jėgų pusiausvyros, taip pat perspėja nesureikšminti Kremliaus menkai užmaskuoto grasinimo panaudoti branduolinę ginkluotę.
V. Putinas išvakarėse paskelbė apie 300 tūkst. rezervistų šaukimą, o vasario pabaigoje įsiveržimui į Ukrainą buvo sutelkta beveik 200 tūkst. karių. Apie dalinę mobilizaciją Kremliaus šeimininkas paskelbė jo kariams praradus didelę dalį karo pradžioje užgrobtų Ukrainos teritorijų.
Šią savaitę okupuotoms Ukrainos teritorijoms – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims – Maskvos primesta valdžia taip pat paskelbė, kad rugsėjo 23–27 dienomis ketina surengti aneksinius „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarų šalys šiuos ketinimus pasmerkė ir pažadėjo paskelbti Maskvai naujų sankcijų.
Tačiau analitikai teigia, kad tai buvo politiškai rizikingas Rusijos vadovo žingsnis, nes šalies viduje didėja pasipriešinimas karui, o karinės mobilizacijos struktūra per pastarąjį dešimtmetį susilpnėjo.
„Jie nesugebės to padaryti gerai“, – sakė „RAND Corporation“ Rusijos gynybos specialistė Dara Massicot, tyrinėjanti mobilizacijos procesą.
„Jie surinks žmones ir siųs juos į frontą su senu apmokymu, prastu vadovavimu, dar prastesnės būklės įranga nei aktyviosios tarnybos pajėgos ir siųs juos chaotiškai dalimis, nes neturi laiko laukti“, – teigė ji.
Vašingtono analitinio centro „Center for a New American Security“ gynybos specialistas Michaelas Kofmanas savo ruožtu įspėjo nenuvertinti šių pastangų.
Tai padės Maskvai sutvirtinti dabartines fronto linijas, kurias smarkiai spaudžia Ukrainos kariai, kuriuos Vakarai remia savo ginkluote.
„Akivaizdu, kad Rusijos kariuomenė yra labai pažeidžiama artėjant žiemai, o 2023 metais ji atrodys dar blogiau“, – trečiadienį sakė M. Kofmanas.
„Taigi, tai gali išplėsti Rusijos galimybės tęsti karą, bet jo bendra trajektorija ir rezultatai neturėtų pasikeisti“, – teigė jis.
Tačiau V. Putino iššūkis – suburti pajėgas, kurios būtų tinkamai apmokytos, aprūpintos tinkama įranga, turėtų kompetentingą vadovybę ir būtų motyvuotos.
„Jei bus apmokyti šie rezervistai,.. tai vis tiek nėra daug. Mokymo kokybė vis tiek bus abejotina. Kas jiems vadovaus? Visi kiti dalykai tebėra atviri klausimai“, – sakė Robas Lee, Filadelfijoje įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis bendradarbis.
„Šiame kare vis dažniau dalyvaus motyvuoti savanoriai iš Ukrainos pusės, o iš Rusijos pusės bus daugiau žmonių, kurie nenori ten būti“, – spėjo jis.
Į atsargą išėjęs australų generolas ir gynybos analitikas Mickas Ryanas teigia, kad V. Putinas vis dar nori „pratęsti karą ir pergudrauti Vakarų valstybes“.
„Atsižvelgiant į tai, kad koviniai rezultatai prastėja nuo 3–4 mėnesio žymos, tai yra išsekusios pajėgos, kurias reikia rotuoti“, – parašė jis per „Twitter“.
„Šaukiamų karių skaičius nėra pakankamas, kad jie galėtų įnešti lemiamą indėlį ar pakeisti karo baigtį... Tai labiau susiję su rotacija ir pakeitimu“, – pridūrė ekspertas.
Daugiau nerimo sukėlė V. Putino pareiškimas, kad Rusija, jei kils grėsmė jos teritoriniam vientisumui, ginsis panaudodama „visas turimas priemones“, turėdamas omenyje branduolinį ginklą.
„Kai iškils grėsmė mūsų šalies teritoriniam vientisumui, kad apsaugotume Rusiją ir mūsų žmones, mes tikrai panaudosime visas turimas priemones“, – sakė V. Putinas.
„Tai ne blefas“, – pabrėžė jis.
„Tie, kurie bando mus šantažuoti branduoliniais ginklais, turėtų žinoti, kad vėjas gali pasisukti ir į jų pusę“, – kalbėjo prezidentas.
Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby, pavadinęs V. Putino žodžius „neatsakinga retorika“, sakė: „Mes į tai žiūrime labai rimtai.“
Kai kurie analitikai V. Putino kalbas atmetė kaip pasikartojantį blefavimą. Tačiau kiti ekspertai mano, kad Kremliaus vadovas, regis, pakeitė nusistovėjusią Rusijos branduolinio ginklo naudojimo politiką – be kita ko, neatsakė, ar ši doktrina taikoma okupuotoms Ukrainos teritorijoms, kurias Maskva nori aneksuoti.
„Grasindamas panaudoti atominę bombą, kas išeina už Rusijos deklaratyvios politikos ribų, V. Putinas rodo savo neviltį dėl nesėkmingo karo Ukrainoje“, – „Twitter“ parašė Hansas Kristensenas, Amerikos mokslininkų federacijos branduolinės politikos specialistas.
„Tai skamba kaip naujas mušimasis į krūtinę, tačiau akivaizdu, kad tai aiškiausias iki šiol išsakytas Putino branduolinis grasinimas“, – pridūrė jis.
„Labai svarbu, kad NATO neužkibtų ant šio masalo ir nepakurstytų jo melagingo naratyvo aiškiai grasindama branduoliniu atsaku“, – pabrėžė H. Kristensenas.
Andrejus Baklickis iš JT Nusiginklavimo tyrimų instituto teigė, kad V. Putino pareiškimai „peržengia Rusijos branduolinės doktrinos ribas, pagal kurią Rusija pirmoji branduolinį ginklą panaudoja tik įprastiniame kare, kai kyla grėsmė pačios valstybės egzistavimui“.
„Kalbant asmeniui, kuris vienintelis turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl Rusijos branduolinių ginklų, į tai reikės žiūrėti rimtai“, – sakė A. Baklickis.
