Dabar jie grįžo ir yra pasirengę keršyti, o tam palankias sąlygas sudarė JAV prezidento Baracko Obamos vykdoma skubotos atsitraukimo iš regiono politika bei bendras Amerikos galios silpnėjimas, washingtontimes.com rašo Monica Crowley.
Nuo tada, kai V. Putinas pradėjo telkti pajėgas Sirijoje, stebėtojai visais įmanomais būdais bando išsiaiškinti ir įvardyti tikruosius jo veiksmų motyvus – nuo paprasčiausio noro padėti savo sąjungininkui Sirijos prezidentui Basharui al Assadui iki noro intervencija Sirijoje nukreipti dėmesį nuo veiksmų Ukrainoje, nuo siekio susilpninti NATO ar bandymo įtikti Rusijos ortodoksų bažnyčiai iki noro Artimuosiuose Rytuose atgauti kadaise turėtas strategines pozicijas.
Visi šie variantai gali būti teisingi, bet visiems pro akis praslydo viena ypatingos svarbos detalė: Rusija nori į savo rankas perimti didžiąją dalį pasaulio naftos.
Kai kurie, įskaitant ir patį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą, V. Putino veiksmus nuvertina kaip menkai apgalvotus, kaip savotišką silpnumo ženklą. Tiesą sakant, Rusijos prezidentas niekada nebuvo naivus ir niekada nieko nedarė šiaip sau. Jis šaltai gina Rusijos interesus, o šiuo metu viena iš svarbiausių jo užduočių – atgaivinti merdėjančią Rusijos ekonomiką, prismaugtą Vakarų pritaikytų sankcijų ir atpigusios naftos.
Jis nori, kad Rusija kontroliuotų didžiąją dalį pasaulio naftos atsargų.
Pigi nafta kaip reikiant erzina V. Putiną, štai kodėl jo operacija Sirijoje kelia tiesioginę grėsmę valstybei, kuri šiuo aspektu Maskvai kenkia labiausiai – Saudo Arabijai, kurią norima apsupti naujuoju Rusijos vadovaujamu aljansu, sudarytu iš Irano, Irako ir Sirijos. Tokia strategija padėtų perimti ir gamtinių dujų dujotiekio, prasidedančio Irane ir besidriekiančio per visas minėtąsias tris valstybes, kontrolę.
Tai kuo puikiausiai paaiškina naująjį „dalijimosi žvalgybine informacija“ aljansą su Teheranu, Bagdadu ir Damasku, kurio pagrindinis tikslas – esą stebėti „Islamo valstybę“, tačiau iš tikrųjų jis tiesiogiai nukreiptas prieš Rijadą.
V. Putinas labai ilgai savo rankose laikė visą Europos dujų rinką. Užuot leidęs, kad Iraną, Iraką ir Siriją jungiantis vamzdynas keltų tokiai situacijai realią grėsmę, jis nusprendė imtis aktyvių veiksmų ir situaciją perimti į savo rankas, tokiu būdu pamindamas Saudo Arabijos interesus naftos klausimu ir atsiriekdamas dar didesnę Europos energetikos rinkos pyrago dalį.
Rusijos prezidentas nusprendė parklupdyti didžiausią iš didžiausių naftos valstybių. Prieš metus, kai imtas fiksuoti naftos perteklius rinkoje, Saudo Arabija į tokią situaciją sureagavo dar padidindama dienos gavybos apimtis – iki milijono barelių per dieną. Skaičius kaip reikiant viršijo jų pačių nustatytą kvotą, tad naftos rinkoje vis daugėjo ir daugėjo. Savaime supranta, tokie įvykiai smogė ir JAV skalūnų naftos gavėjams.
Dėl pertekliaus sumažėjusios naftos kainos Rusijos ekonomiką įstūmė į pražūtingą užburtą ratą. Naftos ir dujų sektorius sudaro apie 70 proc. viso Rusijos eksporto, 52 proc. federalinio biudžeto įplaukų ir 16 proc. šalies BVP. Rusijos ekonomika pirmąjį 2015 metų ketvirtį susitraukė 2,2 proc., o antrąjį ketvirtį – net 4,6 proc. Rublio vertė smuko per pusę.
Kaip teigia investicijų energetikos sektoriuje ekspertas Gary Siegleris, „rusai visą šią situaciją išgyvena kaip ekonominį karą“, kuris V. Putinui yra neatsiejamas nuo tikro karo, tad jis narsiai žengia į abu kovos laukus.
Slėpdamasis po pretekstu sunaikinti „Islamo valstybę“, V. Putinas į Siriją ir Iraką pasiuntė specialiųjų pajėgų, manoma, kad ruošiasi pasiųsti ir sausumos karių. Elitiniai kariai ten ne tik rūpinasi saugumu, bet ir vykdo antskrydžius bei slaptas misijas prieš Vakarų remiamus prieš B. al Assadą nusiteikusius Sirijos opozicijos kovotojus. Visa tai vien tam, kad galiausiai Rusijos prezidentas galėtų pareikšti: Sirija turi tik du pasirinkimo variantus – B. al Assadas arba „Islamo valstybė“. Ką renkatės jūs?
Rusijos kampanija prieš „Islamo valstybę“ akivaizdžiai paneigia ir B. Obamos pasaką apie nuožmią kovą su teroristais – vos kelių savaičių Maskvos pasiekimai pranoksta tai, ką B. Obama nedrąsiai stengėsi padaryti beveik daugiau nei metus.
Be to, Rusijos oro gynybai skirtos raketos Sirijoje atsidūrė ne šiaip sau – jos saugo B. al Assado režimą. Kai Vašingtonas prieš valandą gavo oficialų pranešimą apie Kremliaus planus Sirijoje, B. Obama tiesiog tylėjo, tad V. Putinas ėmė daryti dar didesnį spaudimą – Rusijos karo laivai Kaspijos jūroje į Siriją paleido ilgo nuotolio sparnuotųjų raketų. Tai buvo perspėjamieji šūviai tikrajam taikiniui – Rijadui.
Rusija bando apsupti Saudo Arabiją ginklais, kariais ir aljansais, įskaitant ir sąjungas su Egiptu ir Izraeliu. Bandoma Rijadui parengti siūlymą, kurio jis tiesiog negalės atsisakyti: sumažinti naftos gavybos apimtis ir taip paskatinti naftos kainas augti.
Kad ir kaip ten būtų, kai tik į Siriją ir šiaurinę Irako dalį Rusija pasiųs apie 150 tūkst. karių – jie ten ir pasiliks. Saugos Irako naftos telkinius, kur per dieną išgaunami 4 mln. barelių naftos, ir vamzdynų teritoriją Rusijai, tokiu būdu išsikovodami Maskvai didesnę įtaką naftos gavybos ir jos kainų nustatymo procesuose. (Beje, Donaldas Trumpas buvo išjuoktas dėl teiginio, esą Jungtinės Valstijos turėjo iš Irako atimti visą naftą – kaip savotišką mokestį už šalies išlaisvinimą. Jeigu galiausiai ta nafta atiteks Rusijai, teliks ironiškai nusišypsoti).
Saudo Arabija puikiai žino, kad B. Obama kliautis jie negali. Jie savo akimis matė, kaip jis išdavė ilgametį Amerikos sąjungininką Egipto prezidentą Hosnį Mubaraką. Tiesą sakant, Rijadas jau dabar jaučiasi išduotas – dėl sprendimo su Iranu.
Saudo Arabija mato prie šalies slenksčio neramiai trypčiojančią Rusiją, galbūt besiruošiančią sukiršinti Iraką ir Iraną, destabilizuoti šias valstybes, sutrikdyti naftos tiekimą ar net prisijungti prie Teherano kovoje prieš Rijadą ir taip pasisavinti didžiules rytų Saudo Arabijoje glūdinčias naftos atsargas.
Rusijos galios žaidimas veikia – naftos kainos pastaruoju metu ėmė šiek tiek augti. Nepaisant to, V. Putinui mažų pergalių per maža. Jo ambicijos tikrai įspūdingos – pasaulio naftos ir pasaulio ekonomikos kontrolė. Šiuo metu Rusija nusitaikiusi į abu.