Skelbiama, kad JAV žvalgybos, kariniai ir diplomatiniai lyderiai atvyko pas prezidentą Joe Bideną ir viceprezidentę Kamalą Harris su ataskaita, palydovinėmis nuotraukomis, perimtais pokalbiais ir informacija iš šaltinių, kurie atskleidė Rusijos invazijos planus. Leidinys teigia, kad tuo metu Rusija jau buvo pasiruošusi kirsti Ukrainos sieną ir pradėti karą.

JAV žvalgyba nurodė J. Bidenui, kad Rusija tikėjosi Kyjivą užimti per tris ar keturias dienas. Anot „The Washington Post“, JAV prezidento administracija nesiginčijo dėl Ukrainos sostinės užėmimo, tačiau nepritarė tik dėl laiko, kiek tai užtruks.

Leidinyje rašoma, kad JAV pasiuntė derybininkus pas V. Putiną, Nikolajų Patruševą, Sergejų Lavrovą, o kai tai nedavė rezultatų, kreipėsi į Volodymyrą Zelenskį.

Sprendžiant iš „The Washington Post“ tyrimo teksto, informacija apie Rusijos puolimą Ukrainos prezidentui pasirodė kiek spekuliatyvi, nes Rusijos kariuomenė anksčiau imdavosi panašių provokacijų prie Ukrainos sienų. Kaip leidiniui sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, JAV perdavė per mažai konkrečios žvalgybinės informacijos, kuri patvirtintų, kad invazija neišvengiama. Visgi tokia informacija buvo pateikta likus keturioms ar penkioms dienoms iki agresijos pradžios.

Lapkričio viduryje JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines informavo NATO apie Rusijos planus užgrobti Ukrainą. Kai kurių šalių atstovai į tai žiūrėjo itin skeptiškai – esą Amerikos žvalgyba nelaikoma patikimu šaltiniu.

Į JAV perspėjimus rimtai žiūrėjo tik Didžioji Britanija ir Baltijos šalys, „kurios visada nerimavo dėl Rusijos ketinimų“.

„The Washington Post“ skelbia, kad netgi tokie lyderiai kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel negalėjo patikėti, kad V. Putinas gali ryžtis tokiam neracionaliam žingsniui kaip invazija į Ukrainą. Sunkiai patikėjo ir pati Ukraina.

„Pastatykite save į mūsų vietą. JAV jums sako kažką visiškai neįsivaizduojamo, o visi kiti mirkčioja akimis ir sako, kad to negali atsitikti, – kalbėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba. – Aš negalėjau patikėti, kad mus ištiks tokio masto karas. Vienintelė šalis pasaulyje, kuri atkakliai ir užtikrintai mums sakė, kad būsime atakuojami raketomis, buvo JAV. Visi kiti buvo linkę manyti, kad karas įmanomas, bet greičiausiai tai bus lokalus konfliktas Rytų Ukrainoje.“

Pasak amerikiečių leidinio, JAV suprato, kad Rusijos nedomina diplomatinis galimo konflikto sprendimo būdas, ir pradėjo didinti karinį kontingentą Europoje – nuo ​​74 tūkstančių iki 100 tūkstančių žmonių. Gavus Nacionalinio saugumo agentūros leidimą, buvo užmegzta tiesioginė komunikacijos linija tarp Ukrainos kariuomenės ir Europos JAV karių vadovybės Europoje.

Sausio 12 dieną CŽA direktorius Williamas Burnsas informavo V. Zelenskį apie Rusijos planus žaibiškai smogti Kyjivui: Hostomelyje sraigtasparniais turėjo leistis elitiniai Rusijos desantininkų būriai, užblokuoti sostinę ir pašalinti (prireikus net nužudyti) aukščiausią Ukrainos politinę vadovybę.

Nepaisant pavojaus paties V. Zelenskio ir jo šeimos gyvybei, Ukrainos prezidentas su kitais lyderiais atsisakė išvykti iš Kyjivo.

2022 metų sausio 21 dieną Ženevoje vyko Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno susitikimas.

„The Washington Post“ rašo, kad bergždžių derybų pabaigoje Amerikos diplomatas netikėtai pasiūlė Rusijos diplomatijos vadovui minutei pasikalbėti akis į akį ir atvirai paklausė, kokios yra tikrosios susiklosčiusios situacijos priežastys – ar tai tikras susirūpinimas dėl NATO veiklos, ar mesianistinis V. Putino tikėjimas, kad Ukraina turi priklausyti Rusijai. S. Lavrovas tylomis paliko salę. Tai buvo paskutinis asmeninis Rusijos ir Amerikos diplomatų susitikimas iki karo Ukrainoje pradžios.

„The Washington Post“ aprašo ir dar prieš dieną vykusį Jungtinės Karalystės ir Rusijos gynybos ministrų Beno Wallace‘o ir Sergejaus Šoigu susitikimą. B. Wallace‘as bandė pasiteirauti apie galimas NATO ir Rusijos derybas, tačiau nepavykus to padaryti, perspėjo S. Šoigu, kad ukrainiečiai gali labai nuožmiai kovoti už savo laisvę.

Rusijos gynybos ministras atsakė, kad jo motina buvo ukrainietė, pati Ukraina – „mūsų valstybės“ dalis, o rusai gali kentėti ir iškentėti kaip niekas kitas, jeigu jau bus prieita iki spaudimo sankcijomis ir ekonomine blokada. Be to, susitikimo pabaigoje S. Šoigu B. Wallace‘ui pareiškė, kad Rusija planų veržtis į Ukrainą neturi.

Įsiveržimo išvakarėse Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba gavo konkrečios informacijos „oro uoste A stovi penki transportiniai lėktuvai, pasirengę bet kurią akimirką pervežti desantininkus į Ukrainos oro uostą B“.

Tai pasirodė tiesa, bet bandymai užimti sostinę žlugo. Neįvardijami Vakarų žvalgybos atstovai „The Washington Post“ sakė, kad, įvertinę chaotišką rusų bandymą užimti Kyjivą, turi pripažinti, kad buvo pervertinę Rusijos armijos efektyvumą: „Mes manėme, kad jie į šalį veršis taip pat, kaip tą būtume darę mes“.

Kad ir kaip pasibaigė ta ataka, jos pradžioje V. Zelenskis buvo labai susirūpinęs ir pokalbyje su J. Bidenu prašė jo susisiekti su kuo įmanoma daugiau pasaulio lyderių ir įtikinti paskambinti V. Putinui, kad invazija būtų sustabdyta.

„The Washington Post“ tyrimą užbaigia Ukrainos prezidento žodžiais, nuskambėjusiais kalbant su JAV prezidentu. V. Zelenskis paprašė „suteikti mums visus žvalgybos duomenis, kurie tik yra. Mes priešinsimės, mes ginsimės, mes atsilaikysime, bet mums reikalinga jūsų pagalba“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)