Apie tai rašo laikraštis "Važnye istoriji“ (liet. „Svarbios istorijos“), remdamasis šaltiniu Čečėnijos sveikatos apsaugos ministerijoje. Tačiau oficialių Rusijos netekčių per karą su Ukraina infografikas, kurį paskelbė „MediaZone“, rodo, kad žuvusių čečėnų skaičius yra vienas mažiausių, žvelgiant pagal regionus.
Anot leidinio pašnekovo, šiuo metu yra patvirtinta, kad Ukrainoje žuvo 123 Dagestano kariai ir Rusijos gvardijos nariai.
„Svarbių istorijų“ šaltinis, kuris padeda gabenti Ukrainoje žuvusius Čečėnijos gyventojus į tėvynę, taip pat teigė, kad čečėnų daliniai kasdien patiria nuostolių tiek žuvusiais, tiek sužeistais kariais.
Nepaisant to, straipsnyje pažymima, kad Ukrainoje kariaujantis čečėnų dalinys kuria vieno iš sėkmingiausiai kovojančių dalinių įvaizdį. Tuo užsiima Valstybės Dūmos deputatas iš Čečėnijos Adamas Delimchanovas, kuriam per karą jau buvo suteiktas „Rusijos didvyrio“ vardas.
„A. Delimchanovas dirba iš karto keliomis kryptimis: mezga kontaktus su apsišaukėliškų LNR ir DLR vadais, užtikrina savanorių (ir ne tik čečėnų) srautą, rūpinasi logistika, ypač čečėnų padaliniams, ir stengiasi, kad Čečėnijos vadovą pasiektų reikiama informacija“, – rašo „Svarbios istorijos“.
Kaip leidiniui pasakojo kelių žuvusiųjų šeimos, Čečėnijoje savanoriai viliojami didesniu atlygiu, kuris jiems išduodamas tiesiai į rankas.
Tyrimo autoriai pažymi, jog kartu su A. Delimchanovu vadinamose DNR ir LNR aktyviai dirba Čečėnijos informacijos ministras Achmedas Dudajevas, organizuojantis žiniasklaidos atstovams keliones į karą.
Tokiuose turuose gali dalyvauti tiek Rusijos, tiek užsienio žurnalistai bei tinklaraštininkai. Čečėnijos kariai noriai bendrauja su žiniasklaida, todėl Čečėnijos valdžiai pavyko palankiai nušviesti savo vaidmenį Rusijos ir Ukrainos kare.
Anksčiau žmogaus teisių gynėjas ir buvęs Komiteto prieš kankinimus teisininkas Abubakaras Jangulbajevas sukūrė infografiką, kuriame vaizduojamos patvirtintos čečėnų karių žūtys. Šiuo metu šiame sąraše figūruoja 53 žmonės. Leidiniui „The Insider“ jis paaiškino, kad sudarant šį infografiką, tikrinamas visos prieinamos informacijos patikimumas.
„Tie žuvusiųjų giminaičiai ir pažįstami, su kuriais susisiekiau, karą ir R. Kadyrovo politiką vertina labai neigiamai. Jie kaltina R. Kadyrovą dėl savo giminaičių žūties. Iki šiol jis naudojosi argumentu „Džiaukitės, nes mano dėka mūsų krašte nėra karo“, o dabar su lazda bando visus nuvaryti į karą, nors saviškius saugo“.
„Čečėnijos valdžia – tai Rusijos valdžia. Slėpti nuostolių skaičių Rusijos gynybos ministerija stengiasi visoje šalyje. Ir R. Kadyrovas, kaip Rusijos pareigūnas, neturi teisės šiuo klausimu užsiimti saviveikla. Aš asmeniškai manau, kad Rusija slepia savo aukų skaičių, kad tai nepadarytų neigiamo poveikio armijos moralinei dvasiai. Tuo pačiu principu Rusija vadovavosi ir per abu karus Čečėnijoje, kai padidindavo čečėnų pasipriešinimo aukų skaičių ir sumažindavo savo aukų skaičių“, – pasakojo jis.
Yra žinoma, kad iš pradžių iš Čečėnijos į Kijevo sritį buvo pasiųsti 141-ojo Achmado Kadyrovo specialiojo motorizuoto pulko ir 249-ojo atskiro specialiojo motorizuoto bataliono „Jug“ kovotojai. Kovo viduryje Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad čečėnų kovotojų taip pat yra Mariupolyje. Savo „Telegram“ kanale jis paskelbė vaizdo įrašą, iš kurio paaiškėjo, kad čečėnams vadovauja Ruslanas Geremejevas. A. Geremejevo pavardė yra viena pagrindinių, figūruojančių opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo byloje.
Balandžio 5 dieną „Kavkaz.Realiji“, remdamasi savo šaltiniais Šiaurės Kaukazo federalinės apygardos jėgos žinyboje, paskelbė duomenis apie 60 čečėnų teisėsaugos pareigūnų ir savanorių, žuvusių Ukrainoje. Ukrainos saugumo tarnyba skelbia, kad žuvo šimtai „kadyrovcų“. Tačiau Čečėnijos valdžios institucijos pripažino tik dvi žūtis – Abdulbeko Taramovo ir Timirlano Isajevo.
