Kaip tiksliai pasireikš šie „slapti veiksmai“, laikraštis neskelbia, bet tvirtina, kad juos tikrai pajus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos žvalgybos tarnybos bei ginkluotosios pajėgos. Likusiam pasauliui slaptos operacijos jokios įtakos neturės.

Pirmo stambaus ėjimo šia linkme tikimasi per artimiausias tris savaites, rašoma straipsnyje, kuris remiasi šaltiniais iš oficialių asmenų. Pasak jų, šie veiksmai taip pat bus derinami su ekonominėmis sankcijomis.

Be to, JAV prezidentas Joe Bidenas išleis vykdomąjį įsaką, kuris po įsilaužimo, dėl kurio kaltinama Rusija, turėtų priversti sparčiau stiprinti federalinės vyriausybės svetainių saugumą.

J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Sullivanas dar vasario pabaigoje įspėjo, kad JAV į kibernetines atakas gali reaguoti ne tik sankcijomis. Tą kartą jis teigė, kad JAV atsaką sudarys „regimų ir neregimų“ instrumentų rinkinys.

Dar viena stambaus masto kibernetinė ataka buvo užfiksuota praėjusios savaitės pabaigoje. Pirminiais duomenimis, per ją Jungtinėse Valstijose nukentėjo maždaug 30 tūkst. sistemų – daugiausia tų įmonių ir valstybinių įstaigų, kurios naudoja „Microsoft“ programinę įrangą ir kurios savo pašto sistemas prižiūri įmonės viduje.

Elektroninis paštas ir kitos sistemos, veikiančios per „Microsoft“ debesijos serverį, nenukentėjo.

Baltieji rūmai ir „Microsoft“ mano, kad šią kibernetinę ataką surengė Kinijos valdžios remiami įsilaužėliai, ir kad jų veiksmai gali būti tik dar žalingesnės griaunamosios veiklos, pavyzdžiui, duomenų pakeitimo ar sunaikinimo, pradžia.

Pasak J. Sullivano, JAV administracija įdėmiai seka pranešimus dėl galimo pasinaudojimo silpnosiomis „Microsoft Exchange“ vietomis, bandant įsilaužti į JAV analitikos centrus ir karinės pramonės įmones.

Vieno šaltinio teigimu, JK pareigūnai planuoja paraginti Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją toliau spausti Rusiją pateikti atsakymų apie draudžiamų medžiagų naudojimą ir ateinančiomis savaitėmis parengs potencialių priemonių su svarbiausiomis sąjungininkėmis Europoje, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją.

Antradienį Joe Bideno administracija pranešė apie pirmąsias sankcijas Rusijai, nubausdama Kremlių už opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimą ir įkalinimą.

Sankcijos yra panašios į įvestas Europos Sąjungos (ES) bei JK ir daugiausia orientuotos į vyresniuosius Rusijos teisėsaugos pareigūnus ir kitus prezidento V. Putino šalininkus. Pasirodžius šiai informacijai, rublis susilpnėjo dolerio atžvilgiu ir nukrito iki mažiausios tos dienos vertės.

Anot šaltinių, JAV turėtų kruopščiai vadovautis 1991-ųjų įstatymo dėl cheminio ginklo uždraudimo nuostatomis ir įvesti daugiau sankcijų, nebent Rusija laikysis tam tikrų sąlygų, įskaitant patikinimą, kad daugiau nenaudos cheminio ginklo ir leis apžiūrėti tariamas cheminio ginklo kūrimo vietas.

Šios sankcijos yra naujausias didėjančios įtampos tarp Vašingtono ir Maskvos ženklas. Šalių tarpusavio santykiai gali dar labiau pablogėti, jeigu Rusija imsis atsakomųjų veiksmų arba jeigu JAV įves daugiau sankcijų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (397)