Vakarų valdininkai, su kuriais bendravo žurnalistai, išreiškė susirūpinimą, jog sekinamajame kare Rusija turi daugiau šansų laimėti, todėl Ukrainai reikia galingų vakarietiškų ginklų, kad tęstų puolamuosius veiksmus, kurie anksčiau davė rezultatų prie Kyjivo, Charkivo ir Chersono.
Žurnalistų manymu, praėjusiais metais Vakaruose dominavo įsitikinimas, kad užsitęsęs karas yra naudingas Ukrainai, tačiau dabar ši nuomonė praranda populiarumą. Šiuo metu Vakarai baiminasi, kad sekinamajame kare Rusija neišvengiamai švęs pergalę.
Būtent tokia priežastis privertė Vakarus gerokai padidinti pagalbą Ukrainai.
Ilgą laiką Vakarai tikėjosi, kad po sunkios žiemos, karinių nuostolių ir dėl sankcijų pablogėjusios ekonominės padėties Maskva stengsis nutraukti karą ir pradės ieškoti galimybių derėtis dėl taikos.
Tačiau panašu, kad šie lūkesčiai nepasitvirtino: artėja pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą metinės, o Maskva, nepaisant patirtų nuostolių ir įvestų sankcijų, atrodo, ketina pradėti naują puolimą Ukrainoje.
Daugelis Vakarų lyderių dabar mano, kad Kremlius, pasirengęs toliau mobilizuoti pajėgas, gali laimėti laikydamasis ilgalaikio karinio konflikto taktikos.
Galbūt Kremlius tikisi, kad laikui bėgant Europos ir JAV gyventojai vis mažiau ir mažiau entuziastingai rems vyriausybių pastangas padėti Ukrainai. Be to, per tą laiką kai kuriose šalyse gali pasikeisti vadovai ir vyriausybės.
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) nusprendė padidinti Ukrainos karių karinio parengimo apimtis. Kaip rašo „The New York Times“, amerikiečiai nori išmokyti kaip įmanoma daugiau Ukrainos kareivių šiuolaikinės mišrios ginkluotės naudojimo taktikos.
Tikimasi, kad išplėsta mokymų programa padės pakeisti dinamiką mūšio laukuose Ukrainoje, kur susidarė strateginė aklavietė, ir suteiks Ukrainos kariams reikalingų įgūdžių, leisiančių efektyviau naudoti vakarietiškus ginklus.
