Anksčiau Interpolui vadovavęs kinas Mengas Hongwei’us po sulaikymo Kinijoje spalio 7 d. atsistatydino. Šiuo metu vyksta tyrimas, nes jis įtariamas ėmęs kyšius ir pažeidęs kitus įstatymus, informuoja bloomberg.com.

M. Hongwei’ų išrinko Interpolo prezidentu 2016 m., vykstant balsavimui už uždarų durų. Tokią įvykių eigą vadino gudriu Komunistų partijos ėjimu. Žmogaus teisių organizacijos kritikavo šį balsavimą ir įspėjo, kad Kinija gali pasinaudoti padėtimi, siekdama įtvirtinti neteismine priemones, kaip antai, areštą nepateikus kaltinimų.

Jei Interpolo prezidentu taps A. Prokopčiukas, veikiausiai kils nerimas, kad Rusija išplės vadinamųjų Interpolo raudonųjų pranešimų naudojimą – reikalavimą suvaržyti ekstradicijos laukiančio asmens judėjimo laisvę. Pavyzdžiui, Rusija kelis kartus pateikė Interpolui prašymų sulaikyti finansininką Williamą Browderį. Tiesa, 2005 m. jam buvo uždrausta įvažiuoti į Rusiją.

Šiuo metu A. Prokopčiukas yra Interpolo viceprezidentas.

Britų spaudoje pasirodė pranešimų, kad nuo 2003 m. dirbęs Rusijos Vidaus reikalų ministerijoje, o nuo 2016 m. tapęs Interpolo viceprezidentu A. Prokopčiukas bus išrinktas naujuoju Interpolo prezidentu Generalinės Asamblėjos sesijoje, kuri šiuo metu vyksta Dubajuje. Jei ši informacija teisinga, visoms demokratinėms Interpolo narėms kyla fundamentalių klausimų, rašoma Tedo Bromundo straipsnyje „forbes.com“.

Rusija – ne tik piktnaudžiaujanti narė, bet ir didžiausia pažeidėja

Nebūtina eikvoti energijos įrodinėjant, kad Rusija piktnaudžiauja Interpolo sistema. Šis kaltinimas gausiai pagrįstas. Rusija – ne tik piktnaudžiaujanti narė, bet ir didžiausia pažeidėja. Jos piktnaudžiavimai ypač pastebimi, nes jie dažni, rėksmingi ir akivaizdžiai yra platesnės, piktavališkos Vladimiro Putino režimo strategijos dalis.

A. Prokopčiukas pačia tikriausia šio žodžio prasme yra tiesiogiai, asmeniškai atsakingas už Rusijos piktnaudžiavimą Interpolo taisyklėmis. Nuo 2011 m. birželio jis vadovavo Rusijos nacionaliniam centriniam biurui (NCB) prie Rusijos VRM. NCB yra kontaktinis punktas, informacijos tarp Interpolo ir Rusijos perdavėjas.

Kitaip tariant, visus nuo 2011 m. birželio padarytus nusižengimus – W. Browderio, estų politiko Eeriko Niileso Krosso, verslininkų Igorio Borboto ir daugelio kitų asmenų persekiojimus – sankcionavo pats A. Prokopčiukas. Pagal Interpolo taisykles, jo atsakomybė – nepiktnaudžiauti Interpolo sistemomis. Ir vis tik, jei žiniasklaida neapsirinka, dauguma Interpolo narių (kurios išsako savo valią per balsavimą Generalinėje Asamblėjoje) mano, kad jis tinkamas būti Interpolo prezidentu.

Vienintelis galimas to paaiškinimas toks – dauguma valstybių pritaria Rusijai ir Kinijai, manančioms, kad Interpolas yra valdžios, o ne teisinis instrumentas. Kitaip tariant, jos neprieštarauja ir netgi pritaria piktnaudžiavimui Interpolo taisyklėmis, nes pačios jas pažeidžia arba ketina pažeidinėti.

Daug metų tvirtinau – būtų negerai, jei JAV išstotų iš Interpolo. Šios organizacijos taisyklės išmintingos, jos buvo parašytos mums. Didžiąją dalį Interpolo biudžeto moka demokratinės valstybės, istoriškai jos sudarė daugumą narių. 2016 m. Interpolo prezidentu išrinkus M. Hongwei‘ų, tapo aišku – padėtis keičiasi. Kita vertus, būtent dėl tų taisyklių ir to biudžeto JAV ir demokratinė pozicija man vis dar atrodo tvirtos, rašo straipsnio autorius T. Bromundas. Kadangi Interpolas, priešingai nei daugelis tarptautinių organizacijų, iš tiesų užsiima naudinga veikla, būtų prastas sumanymas iš jo išstoti, įsitikinęs jis.

Interpolas negrąžinamai pasikeistų

Savo argumentą grindžiu įsitikinimu, kad JAV ir kitoms demokratinėms valstybėms apsisprendus ginti savo poziciją, Interpolas galėtų vėl tapto tuo, kuo buvo. Bet jei dauguma Interpolo šalių narių nori išrinkti jo vadovu rusų pažeidėją, mano argumentas nieko vertas. Įstatymus gerbianti šalis, kaip antai, Pietų Korėja, neturėtų pralaimėti Rusijai balsavimo Interpolo Generalinėje Asamblėjoje. Jei taip nutiks, teks pripažinti, kad Interpolas negrąžinamai pasikeitė ir mes nebegalime nieko padaryti, tęsia žurnalistas.

Teisybė – Interpolo prezidentas nevadovauja kasdienėms operacijoms, taigi A. Prokopčiuko išrinkimas prezidentu veikiau būtų įrodymas, kuria kryptimi pučia vėjai, o ne keltų riziką operacijoms.

Be to, tai gali byloti, kad JAV ir kitos demokratinės valstybės dar ne galutinai suvokia, jog reikia priešintis didėjančiam autokratiniam Interpolo dominavimui, taigi A. Prokopčiuko išrinkimas būtų reikalingas pavojaus varpas. Nėra pagrindo taip manyti, bet tai gali būti tiesa.

Kita vertus, jei A. Prokopčiuką išrinks, idėja išstoti iš Interpolo ir įsteigti naują organizaciją, kurios narės būtų išskirtinai demokratinės valstybė, nebegali ilgai gulėti nukišta į stalčių. Juk Interpolo organizacija pagrįsta įsitikinimu, kad šalys narės nori vadovautis esamomis taisyklėmis. Jei dauguma jų balsuos už A. Prokopčiuką, tai tik įrodys, kad taisyklės joms nerūpi.

Kadangi Interpole galioja daugumos taisyklė balsuojant, gali būti, kad nebepajėgsime pakeisti situacijos. Jei padarytume tokią išvadą, vienintelė alternatyva demokratinėms valstybėms būtų išstoti ir įsteigti konkuruojančią organizaciją. Tai dar nėra teisinga alternatyva. Ji tikrai būtų nepageidaujama. Bet lygiai taip nepageidaujamas būtų ir vyriausiojo Rusijos pažeidėjo atėjimas į Interpolo vadovo postą.

Ukraina priešinsis

Galimas Rusijos Federacijos atstovo Aleksandro Prokopčiuko paskyrimas Interpolo prezidentu sudarytų sąlygas Kremliui plėsti tarptautinės policijos organizacijos instrumentų naudojimo politiniams oponentams persekioti praktiką, sekmadienį vakare pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.

„Jeigu Prokopčiukas taps Interpolo prezidentu, tai sudarys sąlygas Rusijos režimui dar labiau išplėsti „raudonųjų pranešimų“ naudojimo neįtinkančių asmenų judėjimo laisvei suvaržyti ir jiems persekioti praktiką šio nepriimtino režimo naudai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A. Avakovas.

Jis priminė, kad „šiandien prasidėjo 87-oji Interpolo generalinės asamblėjos sesija, kurioje bus priimti itin svarbūs sprendimai, paveiksiantys visą pasaulinę saugumo sistemą“.

„Iš esmės sprendžiamas klausimas, ar ši didžiausia tarptautinė policijos organizacija liks ištikima principui bendradarbiauti tik paprastų nusikaltimų atvejais ir atsisakyti politinio, religinio, rasinio (etninio) ar karinio pobūdžio bylų, kaip įrašyta jos įstatuose“, – nurodė Ukrainos vidaus reikalų ministras.

Pasak jo, Generalinė asamblėja „sprendžia Interpolo likimą, atremdama eilinę hibridinę Rusijos ataką“.

Rusija kariauja hibridinį karą su „didžiąja civilizuoto pasaulio dalimi“, su Ukraina, „naudodama ir tokius specifinius metodus, kaip RF FST (Federalinės saugumo tarnybos) ir GRU (karinės žvalgybos) kontroliuojamas kriminalinių autoritetų permetimas į mūsų teritoriją, organizuotų nusikalstamų grupuočių organizavimas“, rašė A. Avakovas.

Pasak jo, Rusija sulaukia daug priekaištų dėl piktnaudžiavimo Interpolo instrumentais, Maskai persekiojant savo politinius oponentus.

Tokiomis sąlygomis į Interpolo vadovo postą pretenduoja Rusijos Vidaus reikalų ministerijos ir užsienio žvalgybos veteranas A. Prokopčiukas, pažymėjo A. Avakovas.

Ukrainos vidaus reikalų ministras išreiškė įsitikinimą, kad pasaulinei bendrijai pagaliau reikia pripažinti Rusijos režimo „toksiškumą“ ir parengti profilaktikos priemones, „o ne legalizuoti jį postais Interpolo vadovybėje“.

„Ukraina, kuri pirmoji nukentėjo nuo jo agresijos ir šiandien faktiškai sulaiko šią agresiją nuo judėjimo tolyn į Europą, gali ir turi būti išgirsta. Tam mes glaudžiai bendradarbiaujame Interpolo generalinėje asamblėjoje Dubajuje. Su savo partnerių pagalba tikimės užkirsti kelią šiai eilinei hibridinei grėsmei Ukrainai ir visam civilizuotam pasauliui“, – feisbuke rašė ministras.