Kaip ir tikėjosi, ji sulaukė su agresyviais prorusiškais interneto vartotojais susidūrusių asmenų atsakymų, tačiau ją kur kas labiau nustebino ir netgi sukrėtė žiauri atsakomoji ją užgriuvusi asmeninių prieš jos profesinę veiklą nukreiptų puldinėjimų ir įžeidinėjimų lavina, kurios ji sulaukė iš tų pačių prorusiškų internautų, rašo „The New York Times“.
„Dėl „trolių“ visas mano gyvenimas nusirito į pragarą“, - guodėsi 35-erių J. Aro iš Suomijos nacionalinio transliuotojo „Yle Kioski“. Tiesa, tenka pripažinti, kad užgaulių įžeidinėjimų internetinėje erdvėje autoriai – ne tik prorusiški troliai. Ukraina ir kitos šalys, nesutariančios su Kremliumi, taip pat turi agresyvių neapykantos skleidėjų kariuomenių socialiniuose tinkluose. Vis dėlto prorusiški internautai taip stipriai įsismarkavo, kad NATO ir Europos Sąjunga (ES) įsteigė specialias komandas, skirtas kovoti su augančiu pavojumi, keliančiu grėsmę ne tik taikioms diskusijoms, bet ir visos Europos demokratinei tvarkai ir netgi saugumui.
Slovakijos ambasadoriaus pareigas Vašingtone ėjęs ir NATO centrinėje būstinėje Briuselyje dirbęs Rastislavas Kaceris įsitikinęs, kad informacinis karas – tai tik didesnės kovos dalis. Nors ši karo rūšis vyksta be kraujo praliejimo, vis dėlto, jo teigimu, pavojingumu ji prilygsta įprastesniems žiaurumams.
J. Aro teko patirti padidintą grasinimų srautą po to, kai opozicinėje Rusijos žiniasklaidoje buvo išpublikuoti jos tekstai apie tai, ką ji sužinojo nuvykusi į Sankt Peterburgą ir pamačiusi daugybę įdomybių apie Rusijos trolių fabriko darbelius. Milžiniškose patalpose dirbantys žmonės klastoja naujienas ir rašo tikrovės neatspindinčius komentarus, daugiausia dirbama Ukrainos tema, internetinės svetainės ir socialiniai tinklai užtvindomi Rusijos valdančiojo režimo kritikų pasmerkimais. Kaip atsaką į žurnalistės paskelbtą medžiagą prorusiški aktyvistai Suomijos sostinėje Helsinkyje šalia transliuotojo „Yle Kioski“ centrinės būstinės surengė protestą, mesdami kaltinimus neva šis transliuotojas pats ir yra „trolių“ fabrikas. Į šį protestą atvyko labai nedaug žmonių.
J. Aro sulaukė itin nemalonaus turinio elektroninių laiškų, socialiniuose tinkluose jai mesti kaltinimai dėl narkotikų platinimo, o internetinėje platformoje „YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše iš jos šaipomasi ir ji vaizduojama kaip išprotėjusi mergšė. „Klastočių tiek daug, kad galima jose pasiklysti“, - teigė šių metų kovo mėn. už žurnalistinę veiklą apdovanojimą pelniusi žurnalistė.
J. Aro patirtis rodo, kad Suomijai, atsidūrusiai Rusijos nerimavimų dėl NATO plėtimosi jos sienų link centre, teko svarbus vaidmuo informaciniame kare. Ši 1336 kilometrų ilgio bendrą sieną su Rusija turinti ES narė lieka už Jungtinių Valstijų karinio aljanso ribų, tačiau suerzinta Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje ir grasinimų panaudoti jėgą Baltijos jūroje Suomija padidino bendradarbiavimą su NATO ir ėmė rimtai svarstyti galimybę tapti visaverte Aljanso nare.
Gyventojų nuomonės Suomijoje labai skirtingos, todėl ši šalis yra tapusi pirminiu Rusijos rengiamos kampanijos taikiniu. „Jiems labai svarbu sulaikyti Suomiją nuo stojimo į NATO“, - įsitikinusi Saara Jantunen iš Helsinkyje įsikūrusios organizacijos „Finnish Defense Forces“, praėjusiais metais išleidusi knygą „Info-War“. Mokslininkės teigimu, ji pati susidūrė su aršiu puldinėjimu socialiniuose tinkluose, kurį kartais rengdavo tie patys apsimetėliai komentatoriai, mėginę įgelti ir J. Aro. „Jie informacinę erdvę pripildo užgauliojimais ir konspiracinio pobūdžio kalbomis, dėl kurių net ir psichiškai sveiki žmonės gali po truputį netekti proto“, - teigė S. Jantunen.
Pagrindinis iki šiol taikytas ES atsakas yra mėginimas pasipriešinti nepridengtoms melagystėms. Lapkričio mėn. ES pradėjo leisti kassavaitinį leidinį „Disinformation Review“, skirtą prokremliškoms melagystėms atskleisti. Vis dėlto faktai bejėgiai prieš šmeižto ir patyčių laviną, nukreiptą į Europos žurnalistus, tyrėjus ir kitus NATO marionetėmis vadinamus asmenis. Prorusiški aktyvistai primygtinai tvirtina tik pasinaudojantys savo teise į laisvą saviraišką ir neigia gaunantys pinigų ar instrukcijų iš Maskvos.
Užgauliausios žinutės, kurių yra sulaukusi J. Aro, jai buvo atsiųstos anonimiškai arba iš paskyrų feisbuke ir kituose tinkluose registruotų netikrais vardais.
Vis dėlto vienas aršiausių jos kritikų Suomijoje savo tapatybės neslepia – tai Johanas Backmanas, nepailstantis Rusijos prezidento Vladimiro Putino rėmėjas, akcentuojantis beveik nebeegzistuojančias ribas tarp valstybės remiamo persekiojimo ir asmeninio požiūrio reiškimo.
Puikiai rusiškai kalbantis J. Backmanas šiuo metu daug laiko praleidžia Maskvoje, reguliariai rodosi žiniasklaidoje, dalyvauja Rusijoje rengiamose konferencijose kaip žmogaus teisių gynėjas. Be to, Rusijos strateginių tyrimų institute (valstybės remiamoje tyrimų organizacijoje, kuriai vadovauja sovietų laikų žvalgybininkas) jam tekęs Šiaurės Europos atstovo vaidmuo. J. Backmanas, atstovaujantis dar ir Donecko liaudies respublikai (savarankiškai atsiskyrusiai teritorijai, kurią remia Rusija), neigia nusitaikęs į J. Aro ar bet kokio vykdomo informacinio karo faktą, tačiau tikina, kad kaip tik Rusija yra tapusi vykdomos dezinformacijos skleidimo kampanijos ir Vakarų pasirinkto faktų iškraipymo auka.
Neseniai Maskvoje duotame interviu jis pavadino J. Aro šios kampanijos dalimi teigdamas, kad ji mėgino riboti Suomijoje esančių Rusijos rėmėjų teisę į saviraišką, nes jiems klijuoja Rusijos „trolių“ etiketę. J. Backmanas savo ruožtu priduria, kad J. Aro nusiskundimai dėl prieš ją vykdomą puolimą labai naudingi Rusijai, nes kitus priverčia pagalvoti du kartus prieš kritikuojant Maskvą.
J. Backmanas tikina savo veiklą finansuojantis iš asmeninių šaltinių, o tai, ką daro, vadina išskirtinai gynybine kampanija, skirta apginti Rusiją nuo Vakarų skleidžiamos propagandos. Vis dėlto jo veikla – tai tikslus politinio ir geopolitinio scenarijaus atkartojimas, ypač kritikuojant NATO, kuri reguliariai vadinama priemone Jungtinių Valstijų karinei okupacijai įvykdyti. Vis dėlto pastaruoju metu NATO nebėra vienintelė didžiausių J. Backmano didžiausių siaubų sąraše. Garbinga viena šiame sąraše tenka J. Aro ir neva rusofobiškoms tendencijoms, kurioms, jo nuomone, ji atstovauja.
Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai 2014 m. rugsėjo mėn. J. Aro pateikė pirmąją savo užklausą dėl informacijos apie rusų „trolius“, J. Backmanas rusų nacionalistinėje internetinėje svetainėje ir kitose žiniasklaidos priemonėse skelbė, kad J. Aro yra gerai žinoma JAV ir Baltijos šalių specialiųjų tarnybų asistentė. Beveik tuo pačiu metu ji sulaukė vėlyvų skambučių iš Ukrainoje registruoto numerio. Žurnalistė tikina, kad jai atsiliepus niekas su ja nekalbėdavo, o viskas, ką jai pavyko išgirsti, - tai aidinčių šūvių garsas. Vėliau sekė žinutės ir elektroniniai laiškai, kuriuose ji vadinta NATO kekše. Maža to, ji sulaukė ir neva prieš 20 metų mirusio jos tėvo laiško, kuriame teigiama, kad jis ją stebi.
Vis dėlto J. Aro pripažįsta, kad didžiausią smūgį ji patyrė, kai šių metų pradžioje internetinėje svetainėje MVLehti.net, kurioje informacija skelbiama suomių kalba, kurios būstinė įsikūrusi Ispanijoje, o daugiausia dėmesio skiriama imigrantų šmeižimui, paskelbti teismo įrašai, atskleidžiantys, kad 2004 m. žurnalistei teismas skyrė 300 eurų baudą už nelegalų amfetamino disponavimą.
„NATO informacijos ekspertė J. Aro – teismo pripažinta narkotikų prekeivė“, - būtent toks buvo teksto pavadinimas. Kartu su tekstu publikuotos ir nuotraukos, kuriose J. Aro užfiksuota prie kūno priglundančiais drabužiais laiką leidžianti Bankoko naktiniame klube. Nors prieš pat šiai medžiagai pasirodžius internetinėje svetainėje J. Backmanas siuntė užklausą ir gavo prieigą prie senos J. Aro bylos medžiagos, jis kategoriškai neigė prisidėjęs prie šios medžiagos paviešinimo.
Klaidinantys kaltinimai dėl neva J. Aro vykdytos prekybos narkotinėmis medžiagomis paskatino daugiau nei 20 pasipiktinusių Suomijos leidinių redaktorių pasirašyti atvirą laišką, kuriame jie tikina negalintys taikstytis su visuomenėje vykstančių debatų nuodijimu, įžeidinėjimais, šmeižtu ir atvirai reiškiamu melu. Suomijos policija pradėjo tyrimą dėl šioje svetainėje skelbtų priekabiavimų ir neapykantos skleidimo.
„Nežinau, ar šie žmonės veikia Rusijos nurodymu, bet jiems tinka Lenino išrastas naudingų idiotų apibrėžimas“, - įsitikinęs Suomijos nacionalinės naujienų agentūros vadovas ir atvirlaiškio iniciatorius Mika Petterssonas. „Jie veikia V. Putino naudai, nacionaliniai judėjimai Suomijoje ir kitose Europos šalyse siekia destabilizuoti Europos Sąjungą ir NATO, o tai tiksliai atitinka V. Putino tikslus“, - pridūrė jis.
Ispanijos Barselonos mieste būstinę turinčios „MVLehti“ svetainės įkūrėjas ir vadovas Ilja Janickinas savo ruožtu atsakydamas į elektroniniu paštu jam pateiktus klausimus teigė jokių ryšių su Rusija nepalaikantis, o vienintelis jį su šia šalimi siejantis dalykas yra jo pavardė. Maža to, I. Janickinas teigė, kad jo politinės pažiūros artimesnės Donaldui J. Trumpui nei V. Putinui. Dar jis pridūrė susidomėjęs J. Aro po to, kai ji jo vadovaujamą svetainę apkaltino Rusijos propagandos skleidimu.
Kaip ir J. Backmanas jis neigė gaunantis pinigų iš šaltinių Rusijoje ir tikino, kad jo vadovaujama svetainė, kuri vos per 18 mėnesių tapo vienu populiariausių internetinių naujienų šaltinių Suomijoje, pinigus uždirba iš reklamos ir skaitytojų jiems skiriamų pinigų. J. Aro pripažįsta jaunystėje reguliariai vartojusi amfetaminą, tačiau visiškomis melagystėmis vadina kaltinimus dėl neva vykdytos ar vykdomos narkotikų prekybos. „Jie patenka į tavo galvą, o tada pradedi galvoti: jei troliai tai daro, ko gi jie imsis toliau“, - teigė ji.