Apie 13.30 val. Lietuvos laiku Ženevoje nusileido V. Putino lėktuvas. J. Bidenas čia atvyko antradienio vakarą.
V. Putinas iš oro uosto nuvyko tiesiai į „La Grange“.
Prie vilos Rusijos lyderį pasitiko Šveicarijos prezidentas Guy Parmelinas. Prezidentai paspaudė vienas kitam ranką ir porą minučių šnekučiavosi be vertėjų, tuomet įėjo į pastatą.
Praėjus maždaug 15 minučių po V. Putino atvykimo, į vilą atvažiavo ir J. Bidenas. G. Parmelinas taip pat jį pasitiko.
Viršūnių susitikimo pradžioje JAV ir Rusijos prezidentai paspaudė vienas kitam ranką.
Derybos truks iki penkių valandų ir prasidėjo maždaug 14.30 val. Lietuvos laiku. Pertraukų pavalgyti nenumatyta. V. Putinas atvyko pirmas, J. Bidenas – po jo; susitikimo šeimininko pareigas eina Šveicarijos prezidentas Guy Parmelinas.
Paklaustas, ar abu susitinkantys lyderiai galėtų drauge pavalgyti (pagal viršūnių susitikimų diplomatiją tai būtų svarbiausias geros valios gestas), vienas amerikiečių aukšto rango pareigūnas atsakė neigiamai.
„Bendro valgio nebus“, – sakė jis, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.
Šveicarija mobilizavo „titaniškas“ saugumo pajėgas artėjant susitikimui, kuriam apsaugoti dislokuojama maždaug 4 tūkst. policijos, kariuomenės ir saugumo pajėgų narių.
Ženeva yra įpratusi priiminėti valstybių vadovus, kurie atvyksta į Jungtines Tautas ir kitas mieste esančias tarptautines institucijas.
Tačiau tokio pasaulio dėmesio sulaukiantys valstybių vadovų susitikimai nėra dažni, todėl Šveicarija nori išvengti bet kokių atsitiktinumų J. Bideno ir V. Putino susitikime, kuris bus pirmas JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas nuo 2018 metų, kai V. Putinas buvo susitikęs su Donaldu Trumpu.
Trys derybų dalys
Prieš prasidedant deryboms, G. Parmelinas svečiams pasakė: „Šveicarijai garbė ir malonumas jus čia priimti, atvykus į šį aukščiausiojo lygio susitikimą, ir, laikantis tradicijos, skatinti dialogą bei tarpusavio supratimą.“
„Linkiu abiem prezidentams vaisingo dialogo, grįsto jūsų abiejų šalių ir pasaulio interesais“, – pridūrė jis.
Pirmoji derybų siaurame rate dalis truko kone pusvalandžiu ilgiau nei numatyta, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Ši dalis prasidėjo maždaug 13 val. 40 min. vietos (14 val. 40 min. Lietuvos) laiku. Joje, be prezidentų, dalyvavo tik vertėjai, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas bei Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Kremliaus spaudos tarnyba kiek po 16 val. Ženevos (17 val. Lietuvos) laiku pranešė, kad po pusvalandžio pertraukos derybos pratęstos platesniu formatu.
Po šio raundo ir dar vienos pertraukos planuojama trečia derybų dalis, o galiausiai vyks atskiros J. Bideno ir V. Putino spaudos konferencijos.
„Pasipuikuoti savo mačo raumenimis“
„Viršūnių susitikimas svarbus dėl savo simbolizmo, jis pakelia Rusiją į tą patį lygmenį su Jungtinėmis Valstijomis, o Vladimirui Putinui simbolizmas tikrai nėra nesvarbus“ – sako RIAC ekspertų grupės Maskvoje vadovas Andrejus Kortunovas, skelbia BBC.
„Putinas, be jokių abejonių, nori būti lygus Jungtinių Valstijų prezidentui. Nori pagarbos savo sąlygomis. Putinas nori pasipuikuoti savo mačo raumenimis, pasirodyti esantis visateisis klubo narys“, – priduria politikos ekspertė Lilija Ševcova.
Baltieji rūmai sako, kad jų tikslas – „stabilūs“ ir „prognozuojami“ santykiai su Rusija. Tik nuo tada, kai V. Putino „žalieji žmogeliukai“ 2014 metais įžengė į Krymą ir pusiasalį Rusija aneksavo, V. Putinas nuolat verčia žmones spėlioti ir saugotis. Tų metų įvykiai Ukrainoje buvo naujo Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykių prastėjimo pradžia.
„Kiek realesnis tikslas būtų pasitikrinti, kur yra „vienas kito raudonosios linijos“, – siūlo L. Ševcova ir priduria: taip pat ir „supratimas, kad atitolti nuo prarajos gali padėti tik dialogas“.
„Jeigu jie nepradės kalbėtis, Rusija taps dar labiau nenuspėjama“, – konstatuoja ekspertė.
Rusijos prezidentas pastaruoju metu darė viską, kad pabrėžtų, jog jo požiūris į Vakarus – priešiškas. Birželį Ekonomikos forume Sankt Peterburge jis vėl pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos nori „suturėti“ Rusijos vystymąsi.
Prieš kelias dienas V. Putinas grasino „išmušti dantis“ bet kuriam agresoriui iš užsienio, kuris nori „įkąsti“ Rusijai, ir akcentavo, kad pasaulis privalo atsimerkti ir suvokti atkurtą šalies statusą ir galią.
„Jis akivaizdžiai mano, kad Jungtinės Valstijos – priešas, Rusijai linkintis tik blogo. Nemanau, kad jo vizija gali pasikeisti“, – įsitikinęs RIAC ekspertų grupės Maskvoje vadovas A. Kortunovas.
Bet ir pati Maskva norėtų, kad įtampa bent kiek atlėgtų.
„Kaip racionalus politikas, V. Putinas norėtų sumažinti išlaidas ir rizikas, siejamas su jo santykiais su priešiškomis valstybėmis“, – mano A. Kortunovas.
Tai ir ekonominės sankcijos: naujausias sankcijų paketas apribojo valdžios galimybes surinkti lėšų, o nauji žingsniai gali padaryti dar daugiau žalos ir dar labiau prispausti šalies ekonomiką svarbiais rinkimų metais.
„Rusijos visuomenei visai nereikia pergalių užsienio politikos srityje, jos nebegali priversti užmiršti degančių socialinių ir ekonominių problemų, kurių apstu šalies viduje. Kad ir ko norėtų V. Putinas, nemanau, kad jis, eskaluodamas situaciją, gali pasiekti tikslų vidaus politikoje“, – įsitikinęs A. Kortunovas.
Tai, ko V. Putinas nenori, bet greičiausiai gaus, yra paskaita žmogaus teisių klausimu, įskaitant Aleksejaus Navalno – Rusijos opozicijos lyderio, kuris pirmiausia buvo apnuodytas, o dabar sėdi kalėjime, – atvejį.
A. Navalno politinė komanda ir kovos su korupcija organizacija Maskvos teismo pripažintos „ekstremistinėmis“. Žinoma, teismo sprendimas galėjo palaukti, kol įvyks Rusijos ir JAV prezidentų susitikimas, tik laikas pasirinktas neatsitiktinai, juo siunčiama žinutė: V. Putinas ir toliau maldys bet kokį nepritarimą režimui, ir tai – tikrai ne Amerikos reikalas.
„J. Bidenas atliks savo dainelę – apie Navalną ir žmogaus teises, o tada ateis Putino kūrinio eilė – kad Jungtinės Valstijos esą tokios pačios. Tik pats faktas, kad susitikimas įvyks, reiškia, kad po žmogaus teisių užkandžio bus pereita prie pagrindinio patiekalo. O tai – padarykime bent ką nors, kad sumažėtų įtampa“, – mano L. Ševcova.
