Egipto sveikatos ministerija penktadienį patvirtino pirmąjį šalyje naujojo koronaviruso COVID-19 atvejį; be to, tai yra pirmasis šios ligos atvejis Afrikoje.
Užsikrėtusio asmens pilietybė neskelbiama, o jam nepasireiškė „jokie simptomai“, nurodė ministerija.
Pareigūnai pranešė apie tai Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), pacientas buvo izoliuotas ligoninėje.
Kelionės tarp Afrikos ir Kinijos – kvėpavimo takų ligos, nuo gruodžio pabaigos jau susargdinusios daugiau nei 34 000 žmonių, epicentro – pastaraisiais metais padažnėjo, užsimezgus glaudesniems finansiniams ir politiniams ryšiams, tačiau tai taip pat padidina regiono riziką užsikrėsti.
Maždaug 20 Afrikos šalių jau perspėjo apie galimus atvejus, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išreiškė susirūpinimą, kad plataus masto protrūkis sutrikdytų jų trapias sveikatos sistemas.
„Mes nelaukiame ligos protrūkio, – sako Amadou Sallas, Senegalo biologinės medicinos tyrimų centro „Institut Pasteur de Dakar“ direktorius. – Mes jo tikimės.“
Trylikai valstybių, įskaitant Nigeriją, Pietų Afriką, Keniją ir Kongo Demokratinę Respubliką, gresia ypač didelis pavojus, ir PSO jas identifikavo kaip prioritetines viruso plitimo zonas. Nors praėjusį mėnesį PSO koronavirusą paskelbė ekstremalia grėsme visuomenės sveikatai, ji nerekomendavo riboti prekybos ar kelionių į Kiniją ir iš jos.
Net jei Afrika nenukentės nuo epidemijos, jai gali grėsti rizika dėl ekonomikos sulėtėjimo Kinijoje – jos pagrindinėje prekybos partnerėje. Abipusė prekyba tarp Afrikos ir Kinijos 2018 m. apėmė daugiau nei 204 mlrd. dolerių, rodo Džono Hopkinso universiteto pažangiųjų tarptautinių studijų mokyklos atlikto tyrimo duomenys.
Kelios Afrikos vyriausybės jau įvedė priemones, skirtas aptikti koronaviruso atvejus, sulaikyti jų plitimą ir gydyti užsikrėtusius asmenis. Kai kurios yra pasirengusios geriau už kitas, nes jau turi patirties kovojant su kitomis epidemijomis, tokiomis kaip Ebola ir cholera.
Nuo Ebolos protrūkio padaryta didžiulė pažanga kovojant su labai patogeniškais virusais, nes daugelis afrikiečių buvo išmokyti su jais tvarkytis, teigia A. Sallas. Be to, buvo pastatyta laboratorijų ir tyrimų centrų bei įdiegti nauji stebėjimo metodai, pažymi jis.
Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje, prasidėjęs 2018 m., nusinešė 2210 gyvybių. Pasak PSO Afrikos regioninio biuro ekstremaliųjų situacijų operacijų programos vadovo Michelio Yao, reaguodamos į protrūkį maždaug 70 proc. regiono šalių atidarė infekcines ligonines.
KDR medicinos personalui taip pat teko susidurti su tymų protrūkiu, kuris nuo praėjusių metų pradžios pasiglemžė mažiausiai 6000 gyvybių. Tuo tarpu Mozambiko ligoninėse po tropinio ciklono padaugėjo pranešimų apie choleros atvejus.
Pietų Afrika ir Senegalas vykdė koronaviruso tyrimus ir kitose savo regionams priklausančiose šalyse. Gana, Madagaskaras, Siera Leonė ir Nigerija taip pat turi tam pajėgumų, o dar 24 šalys yra pasirengusios prie jų prisijungti.
Patvirtintų atvejų nebuvimas Afrikoje ir kituose regionuose gali būti siejamas su silpnomis visuomenės sveikatos sistemomis, nors negalima teigti, kad jų tikrai nėra aptinkama, teigia Pasaulio banko atstovas Muhammadas Pate.
Štai keletas priemonių, kurių ėmėsi Afrikos tautos:
Zambija paskyrė dvi sostinėje Lusakoje esančias medicinos įstaigas žmonių, įtariamų užsikrėtus šia liga, karantinavimui. Viena iš jų – nauja 800 lovų ligoninė, finansuojama ir pastatyta Kinijos lėšomis. Visuose atvykimo punktuose buvo įrengti terminiai kūno skeneriai, skirti identifikuoti keliautojus, kuriems pasireiškė viruso simptomai.
Mozambikas nutraukė vizų išdavimą Kinijos keliautojams. Vyriausybė taip pat numatė kelis izoliacijos centrus, jei virusas būtų aptiktas.
Kenija visuose atvykimo punktuose įvedė privalomą patikrinimą ir paskyrė izoliavimo įstaigas bei greitojo reagavimo komandą pasirūpinti įtariamais atvejais.
Pietų Afrika subūrė nacionalines ir provincijų greitojo reagavimo grupes, į atvykimo punktus paskyrė 300 sveikatos apsaugos pareigūnų ir pradėjo tikrinti visus keliautojus iš Kinijos.
Nigerija subūrė nacionalinę komandą, kuri renkasi kasdien, kad įvertintų šaliai keliamą koronaviruso riziką ir įvertintų gyventojų reakciją.
Pasak Nigerijos mokslų akademijos profesoriaus Oyewale Tomori, tyrinėjančio infekcines ligas ir visuomenės sveikatą, daugiausia gyventojų turinti Afrikos tauta Nigerija – viena iš kelių šalių, kuriose reakcija į koronaviruso plitimą greičiausiai būtų neadekvati.
„Jei virusas pasieks ir jus, ką toliau darysite? – klausia jis. – Ar turite karantino palatas, kuriose galite laikyti susirgusius žmones? Ar turite adekvačias stebėjimo sistemas? O kaipgi laboratorinė diagnostika? Nemanau, kad šiuose regionuose esame tinkamai tam pasirengę, ir tai mane neramina.“
Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai, padedantys žemyno gyventojams kovoti su infekcinėmis ligomis ir užkirsti joms kelią, taip pat išreiškė susirūpinimą dėl savo pajėgumų įveikti plataus masto epidemiją. Didelis gyventojų skaičiaus augimas ir neplanuota urbanizacija padidino protrūkio prasidėjimo ir išplitimo riziką, o vyriausybės turi ribotus reagavimo resursus.
„Tikrieji viruso patekimo į šalį vartai – varganai įrengti skubios pagalbos punktai klinikose, kuriose nėra žinių apie ligą, – teigia Mike'as Ryanas, PSO ekstremalių situacijų programos vadovas. – Iš visų jėgų turime saugotis, kad liga nepatektų į neapsaugotas sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose dirba neapmokyti, neišmanantys darbuotojai.“
