Pirmadienio popietę pranešama, kad pietryčių Turkiją supurtė dar vienas žemės drebėjimas. Požeminių smūgių stiprumas siekė 7,5 balo. Žemės drebėjimo epicentras buvo Kahramanmarašo provincijoje, Stambule pranešė Kandililio žemės drebėjimų centras.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas teigia, kad vien Turkijoje per žemės drebėjimą žuvo 912 žmonių, o 5 383 buvo sužeisti.
Jis sako negalintis nuspėti, kiek žuvusiųjų skaičius padidės tęsiant paieškos ir gelbėjimo pastangas.
Tai didžiausia nelaimė šalyje nuo 1939 metų, žurnalistams sakė R. T. Erdoganas ir pridūrė, kad sugriuvo 2818 pastatų.
Sirijos vyriausybės kontroliuojamose teritorijose žuvo apie 248 žmonės, valstybinei televizijai sakė sveikatos apsaugos ministro padėjėjas Ahmedas Dhamiriyeh. Daugiau kaip 700 buvo sužeisti, sakė jis.
Sirijos amerikiečių medikų draugijos pirmininkas Basselis Termaninis agentūrai dpa sakė, kad jo organizacija, kuri teikia apie 50 proc. sveikatos priežiūros paslaugų opozicijos teritorijose, pranešė apie 138 žuvusiuosius ir daugiau kaip 600 sunkiai sužeistų, daugiausia kaimo vietovėse prie Alepo ir Idlibo.
Ramis Abdel Rahmanas, Sirijos žmogaus teisių stebėsenos centro, kuris fiksuoja smurtą Sirijoje nuo 2011 metų, vadovas, sakė agentūrai dpa: „Režimo kontroliuojamose teritorijose aukų yra labai daug, o gelbėtojų komandos yra per mažos, kad galėtų patenkinti poreikius po šios katastrofos“.
Sirijos prezidentas Bašaras al Asadas pirmininkavo neeiliniam ministrų kabineto posėdžiui, kuriame buvo aptarta žala ir būtinos procedūros.
Žuvusiųjų per žemės drebėjimą skaičius gali siekti iki 10 tūkst. žmonių, rodo skaičiavimai
Per 7,8 balo stiprumo žemės drebėjimą Turkijos pietuose ir Sirijos šiaurėje galėjo žūti iki 10 tūkst. žmonių, apskaičiavo Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba (USGS).
Pasak „Sky News“, savo ataskaitoje apie pirmadienio rytą įvykusią nelaimę USGS teigė, kad yra 47 proc. tikimybė, jog žuvusiųjų skaičius gali siekti nuo 1 000 iki 10 tūkst. žmonių.
USGS apskaičiavimai gauti remiantis modeliavimu, pagal kurį žemės drebėjimo poveikis vertinamas lyginant gyventojų skaičių, veikiamą visais drebėjimo intensyvumo lygiais, ir mirtingumo lygį, pagrįstą ankstesnių toje teritorijoje įvykusių žemės drebėjimų duomenimis.
Į Turkiją vyksta gelbėtojų komandos iš užsienio
Į Turkiją vyksta gelbėtojų komandos iš Nyderlandų ir Rumunijos, pirmadienį tviteryje parašė už krizių valdymą atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Lenarčičius. Gelbėtojų komandų dislokavimą koordinuoja Briuselyje esantis ES reagavimo į ekstremalias situacijas koordinavimo centras.
„Graikija padės nedelsdama“, – sakė Graikijos vyriausybės vadovas Kyriakosas Mitsotakis, siūlydamas pagalbą Ankarai, nepaisant įtampos tarp jo šalies ir Turkijos.
Italijos civilinė gynyba taip pat pasiūlė savo pagalbą, pirmadienio rytą pranešė vyriausybė Romoje.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį išreiškė solidarumą ir paskelbė paramą aljanso narei Turkijai. Solidarumo ir užuojautos žinutes paskelbė ir aukšti ES pareigūnai – EK pirmininkė Ursula von der Leyen, ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis, Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock tviteryje paskelbė, kad jų šalis pasirengusi siųsti pagalbą.
Net ir kariaujanti Ukraina pirmadienį pareiškė esanti pasirengusi siųsti gelbėtojus į Turkiją.
„Ukraina yra pasirengusi nusiųsti didelę gelbėtojų grupę į Turkiją padėti reaguoti į krizę. Glaudžiai bendradarbiaujame su Turkijos puse, kad suderintume jų siuntimą“, – tviteryje pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išsiuntė žinutes Sirijos prezidentui B. al Assadui ir Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, pareikšdamas Rusijos užuojautą ir siūlydamas pagalbą.
„Tikimės, kad visi sužeistieji greitai pasveiks, ir esame pasirengę suteikti pagalbą, kurios reikia šios stichinės nelaimės padariniams įveikti“, – sakė V. Putinas B. al Assadui.
Lenkija siunčia į Turkiją paieškos ir gelbėjimo grupę, kurią sudaro 76 ugniagesiai gelbėtojai ir aštuoni gelbėjimo šunys, pranešė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis.
Iranas yra pasirengęs suteikti „neatidėliotiną pagalbą šioms dviem draugiškoms tautoms“, – sakė Irano prezidentas Ebrahimas Raisis ir pareiškė užuojautą dėl „skaudaus incidento“.
Po smarkaus žemės drebėjimo užsienio šalys siūlo pagalbą Turkijai
Pagalbą pasirengusios siųsti ir kitos šalys – Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Čekija ir Šveicarija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenski tviteryje turkų kalba rašė, jog reiškia užuojautą aukų šeimoms. „Esame pasirengę suteikti reikiamą paramą katastrofos padariniams likviduoti“, – teigiama žinutėje.
Jungtinės Valstijos yra „labai susirūpinusios“, – tviteryje pažymėjo prezidento Joe Bideno patarėjas saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas. Jis pranešęs Turkijai, jog JAV pasirengusios suteikti „visą reikalingą pagalbą“.
Ir Izraelis pažadėjo humanitarinę pagalbą Turkijai. Gynybos ministras Joavas Galantas pirmadienį nurodė kariuomenei ir Gynybos ministerijai imtis atitinkamų paruošiamųjų darbų. „Mūsų ginkluotosios pajėgos pasirengusio“, – teigė ministras. Izraelis, anot jo, turi patirties ekstremaliose situacijose ir gelbstint žmones.
Izraelio gelbėjimo tarnyba „Zaka“ pareiškė, jog rengiamasi nusiųsti pagalbos delegaciją. Ši padės gelbėtojams vykdyti paieškas griuvėsiuose. Izraelio užsienio reikalų ministras Elis Cohenas pareiškė Turkijai užuojautą ir taip pat paskelbė apie savo ministerijos paramą.
Graikija, nepaisant didelės įtampos su Turkija, pareiškė nusiųsianti gelbėjimo būrius. „Graikija iš karto padės“, – pažymėjo vyriausybės vadovas Kyriakosas Mitsotakisas.
Šalis turi gelbėjimo komandas, kurios labai patyrusios dirbti žemės drebėjimų regionuose, nes pati vis išgyvena stichijas. Turkija ir Graikija jau yra padėjusios viena kitai per smarkius žemės drebėjimus 1999 metais. Ši pagalba, kuri žinoma kaip „žemės drebėjimo diplomatija“, tada pradėjo įtampos mažinimo etapą.
Atėnai ir Ankara dešimtmečius nesutaria dėl teritorinių teisių Egėjuje ir rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Praėjusiais mėnesiais Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ne kartą grasino invazija į Graikijos salas.
