aA
Maskva būtent dabar nusprendė supaprastinti pasų išdavimo tvarką vadinamųjų „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ gyventojams, nes tokiu žingsniu siunčia signalą išrinktam Ukrainos prezidentui Volodomyrui Zelenskiui, įsitikinęs programos „Rusijos vidaus politika ir politinės institucijos“ vadovas Andrejus Kolesnikovas, skelbia BBC.
Volodymyras Zelenskis
© Sipa / Scanpix

„V. Zelenskiui reikia pasiųsti signalą, kad viskas santykiuose ne taip jau paprasta, o iš naujo viską pradėti bus dar sunkiau. Pats pareiškimas, jog toks pasų išdavimas įmanomas, buvo paviešintas dar prieš antrą Ukrainos prezidento rinkimų turą – tai buvo atsakas V. Zelenskio politinio gyvenimo pradžiai. Kol kas su juo elgiamasi būtent taip – griežtai ir priešiškai“, – samprotauja politologas.

Anot jo, toks Maskvos sprendimas signalizuoja formalų nepripažintų „respublikų“ prijungimą prie Rusijos, „tačiau ne teritorijos, o žmonių sąskaita“.

Su tuo sutinka ir Ukrainos Pasaulio politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Sergejus Solodkinas, kuris V. Putino įsaką įvardija kaip „jėgos demonstravimą“.

„Akivaizdu, jog jo vykdomas savotiškas naujo prezidento šantažas – signalas naujai Ukrainos valdžiai parengti konkrečių nuolaidų paketą, nes kitaip su Rusija rasti bendros kalbos nepavyks“, – mano politologas.

Anot politikos eksperto, spektras veiksmų, kurių iš Ukrainos tikisi Rusija, yra labai platus – nuo sprendimo nubraukti „Gazprom“ baudas iki nuolaidų Minsko susitarimuose.

„Kam ryšis naujas Ukrainos prezidentas, kiek gerai suvokia tokių kompromisų rizikas – šiandien atsakymų į šiuos klausimus mes neturime“, – teigia S. Solodkinas.

Anot politologo, pasų išdavimo programa vadinamųjų „Luhansko ir Donecko liaudies respublikų“ gyventojams itin aktuali nebus, nes 2017 metais Rusija pripažino jų pasus.

„Nemanau, jog kažkas pasikeis norintiems vykti į Rusiją ar ten įsidarbinti. Tai labiau simbolinis sprendimas, siunčiama žinutė“, – konstatuoja ekspertas.

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© Itar-Tass / Scanpix

Kai kurie analitikai prognozavo, kad V. Zelenskio pergalė Ukrainos prezidento rinkimuose gali pastūmėti į trumpalaikį suartėjimą su Maskva – panašų į tą, kuris vyko, kai Gruzijoje 2013 metais buvo priverstas pasitraukti provakarietiškas prezidentas Michailas Saaskašvilis. Greičiausiai tokia teorija nepasiteisino, rašo „Financial Times“.

Dabartinis Rusijos sprendimas primena dešimties metų senumo spaudimą Gruzijai, kai Rusija nusprendė suteikti savo pilietybę dviem Gruzijos separatistinių regionų gyventojams. Tuomet toks sprendimas buvo grindžiamas poreikiu apsaugoti žmones. Tai galiausiai tapo trumpo 2008 metų karinio konflikto pretekstu, sako buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo pareigūnas Michaelas Carpenteris.

„Rusija jau įvykdė invaziją, tačiau naujas žingsnis leidžia kalbėti apie aneksijos grėsmę“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Carpenteris.



Praeitą savaitę Rusija uždraudė naftos, anglių ir energijos produktų eksportą. Ukrainos sutartis dėl Rusijos gamtinių dujų pirkimo šiais metais baigsis, o apie jos pakeitimą kol kas nekalbama.

Maskvos sprendimą greičiausiai lėmė ir pastarieji V. Zelenskio komentarai dėl paramos blokadai, teigia prokremliškas politologas Aleksejus Česnakovas.

„V. Zelenskis turėjo progą duoti suprasti, jog kai kuriais klausimais bent iš dalies sutiktų su Rusija, tačiau šito nepadarė. Būtų keista, jeigu Rusija tiesiog ramiai sėdėtų ir lauktų“, – teigia jis.

Pasak A. Česnakovo, V. Zelenskio reakcija į tokius Maskvos veiksmus turi būti labai aiški – „nutraukti Donbaso blokadą“.

V. Putinas trečiadienį pasirašė įsaką, leisiantį Rytų Ukrainos gyventojams paprasčiau gauti Rusijos pilietybę. Tokią teisę turės tam tikrų Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių rajonų nuolatiniai gyventojai.

Separatistinių regionų gyventojai galės gauti rusišką pasą per tris mėnesius nuo paraiškos pateikimo.

Įsake tvirtinama, kad V. Putinas priėmė tokį sprendimą „siekdamas apginti žmogaus ir piliečių teises ir laisves“ remdamasis tarptautine teise ir Rusijos įstatymais.

Zelenskis paragino skelbti Rusijai sankcijas

Išrinktasis Ukrainos prezidentas V. Zelenskis trečiadienį paragino paskelbti Maskvai daugiau tarptautinių sankcijų dėl jos sprendimo palengvinti Rusijos pilietybės suteikimo tvarką Rytų Ukrainos gyventojams.

Kijevas „tikisi didesnio diplomatinio ir sankcijų spaudimo Rusijos Federacijai“, pranešime sakė V. Zelenskio spaudos tarnyba.

„Rusijos Federacija pripažino savo kaip šalies okupantės atsakomybę“, – priduriama jame.

Kadenciją baigiantis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka taip pat pasmerkė Kremliaus sprendimą kaip beprecedentį kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus, jos suvereniteto pažeidimą ir Minsko susitarimų nesilaikymą.

Jo teigimu, Kremliaus sprendimas palengvinta tvarka išduoti Rytų Ukrainos gyventojams rusiškus pasus yra mėginimas legitimizuoti Rusijos karinį buvimą toje teritorijoje.

„Neteisėtas RF pasų išdavimas pagal vadinamąjį Pietų Osetijos ir Padniestrės scenarijų yra bandymas pateisinti ir legitimizuoti Rusijos karinį buvimą okupuotoje Donbaso teritorijoje“, – sakė P. Porošenka, paminėdamas Gruzijos ir Moldovos separatistinius regionus, kur Rusija dislokavusi savo karių.

Petro Porošenka
Petro Porošenka
© AFP / Scanpix

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas savo ruožtu paragino šalies rytuose gyvenančius žmones neimti Rusijos pasų.

„Rusija atėmė iš jūsų dabartį, o dabar kėsinasi į jūsų ateitį“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

V. Putino sprendimą Ukrainos diplomatijos vadovas pavadino „agresijos ir kišimosi į mūsų vidaus reikalus tąsa“.

Tuo metu Ukrainos parlamento vicepirmininkė Iryna Heraščenko pareiškė, kad Rusijos prezidentas „visuomet pasinaudoja neužtikrintumo akimirkomis ir pereinamaisiais laikotarpiais, kad įsmeigtų dar vieną peilį į Ukrainos nugarą“.

Jos teigimu, šis Maskvos žingsnis yra grubus Minsko taikos susitarimų pažeidimas. Pagal 2015-aisiais pasirašytus susitarimus kol kas nepavyko nutraukti kovų Rytų Ukrainoje.

„Laikome šį dokumentą (dėl tvarkos supaprastinimo) teisiniu požiūriu niekiniu ir nepakeisiančiu fakto, kad Rusijos okupuotų Donbaso (Rytų Ukrainos) teritorijų gyventojai turi Ukrainos pilietybę“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime.

„Reikalaujame iš Kremliaus režimo atšaukti šį gėdingą sprendimą, o tarptautinę bendruomenę raginame sureaguoti didinant spaudimą valstybei agresorei politinėmis bei diplomatinėmis priemonėmis ir sankcijomis“, – priduriama jame.

URM išreiškė susirūpinimą, jog Maskva kituose užsitęsusiuose konfliktuose pasitelkia „neteisėto pasų išdavimo Rusijos okupuotose (teritorijose) praktiką“ kaip humanitarinį ir teisinį pretekstą tolesnei agresijai.

Ministerijos teigimu, šis Maskvos sprendimas demonstruoja, kad Kremlius pripažįsta patį „Rusijos įvykdytos okupacijos“ Rytų Ukrainoje faktą.

„Tai dar kartą nuvainikuoja svarbią Rusijos propagandos tezę dėl „Ukrainos vidaus konflikto“, – pabrėžiama pareiškime.

Ukrainiečių diplomatai įsitikinę, kad Maskvos sprendimas yra „sąmoningas žingsnis, nukreiptas į Minsko susitarimų ardymą“.

„Tokie veiksmai tolygūs šiurkščiam kišimuisi į (Ukrainos) vidaus reikalus ir tolesniems Rusijos mėginimams palaipsniui aneksuoti ukrainiečių Donbasą“, – nurodė URM.

Ministerijos teigimu, Kremlius mėgina „destabilizuoti vidaus politikos padėtį Ukrainoje po (prezidento) rinkimų, o tai liudija, kad Rusija ketina tęsti agresiją ir nėra suinteresuota siekti bet kokio deeskalavimo“.

Kijevo ir Maskvos santykiai subyrėjo į šipulius, kai 2014-aisiais per Maidano revoliuciją buvo nuversta Kremliaus palaikoma valdžia, o Rusija keršydama aneksavo Krymą ir parėmė separatistų sukilimą Rytų Ukrainoje.

Nuo to laiko konfliktas jau pareikalavo apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.

JAV smerkia Rusijos pasų išdavimą rytų ukrainiečiams

JAV vyriausybė pasmerkė Rusijos sprendimą Rytų Ukrainos gyventojams paprasčiau išduoti rusiškus pasus. „Šiuo labai provokaciniu veiksmu Rusija suintensyvina savo kišimąsi į Ukrainos suverenumą ir teritorinį integralumą“, – sakoma JAV valstybės departamento pareiškime.

Prezidento V. Putino sprendimas sukuria rimtą kliūtį Minsko susitarimų įgyvendinimui ir Donbaso regiono reintegracijai, teigiama toliau pareiškime. Rusijos pasirašytas Minsko susitarimas esą reikalauja atkurti Ukrainos kontrolę rytinėje šalies dalyje. Dabar Rusija turi nuspręsti, ar ji nori laikysis Minsko susitarimų, ar aštrinti įtampą, pabrėžiama Vašingtono pareiškime.

Pasmerkė Berlynas ir Paryžius

Vokietija ir Prancūzija ketvirtadienį pasmerkė Maskvą dėl jos sprendimo palengvinti Rusijos pilietybės suteikimo tvarką separatistinių Rytų Ukrainos regionų gyventojams.

Berlyno ir Paryžiaus pareiškime sakoma, kad šis Rusijos žingsnis kenkia Minsko taikos susitarimų įgyvendinimui.

„Drauge su Prancūzija smerkiame Rusijos įsaką, kuris palengvins Rusijos pilietybės suteikimo žmonėms, (gyvenantiems) dalyje Rytų Ukrainos, (taisykles)", – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

ES: Rusijos smūgis Ukrainos suverenitetui

Europos Sąjunga ketvirtadienį pasmerkė Maskvą dėl jos sprendimo palengvinti Rusijos pilietybės suteikimo tvarką separatistinių Rytų Ukrainos regionų gyventojams.

Bendrija tai pavadino dar vienu smūgiu karo kamuojamos valstybės suverenitetui.

Kontroversiškas įsakas, kurį išvakarėse pasirašė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, „yra dar vienas Rusijos smūgis Ukrainos suverenitetui“, pranešime sakė ES diplomatijos vadovės Federicos Mogherini atstovė.

„Laikas, kai priimtas šis sprendimas, iškart po Ukrainos prezidento rinkimų,.. rodo Rusijos ketinimus ir toliau destabilizuoti Ukrainą ir aštrinti konfliktą“, – pridūrė F. Mogherini atstovė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(42 žmonės įvertino)
4.3095

Top naujienos

Valinskas: Pranckiečio atstatydinimas gali būti tik žingsnis tam, kad Karbauskis iš frakcijos lyderio staiga taptų niekuo

„Ir socialdarbiečiai, ir konservatoriai, ir visi kiti – jei tik matys progą, kad gali Karbauskį...

Ekspertas: toks Trumpo požiūris turėtų kelti nerimą ir Lietuvai (249)

„Visa tai kelia labai daug rimtų klausimų dėl NATO kaip Aljanso darnos ir dėl to, kiek dar...

Nužudytas 22-omis bausmėmis iki gyvos galvos nuteistas pedofilas: tvirkino 200 vaikų, vaizdus platino internete (156)

2016 m. Richardui Huckle‘ui buvo skirta 22 laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės už 200...

Naktiniame bare apsvaiginta mergina kreipėsi į kaunietes: būkite atsargios (68)

Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė istorija apie neseniai viename Kauno naktiniame...

„Partizan“ strategas piktai reagavo į klausimą apie Landale'ą: nematau prasmės apie jį kalbėti (2)

Belgrado „Partizan“ į Vilnių atvyko su buvusiu vietos publikos numylėtiniu Artiomu...

Priežastys, dėl kurių sutuoktinį gali nustoti dominti seksas (10)

Romantiški įsimylėjėliai ir ką tik susituokę žmonės varsto vieni kitus aistringais...

Po garsiausias Balkanų šalies vietas keliavę lietuviai patarė, kur nevykti silpnesnių nervų žmonėms (19)

Prieš kelionę į Bosniją kažkur skaičiau, kad nepaisant šalies gamtos grožio, įdomiausias jos...

Ši liga žmogų naikina tyliai: iš pažiūros nekaltas rankų drebėjimas – rimtos bėdos ženklas (6)

Parkinsono liga – tai neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities,...

Žinomas verslininkas Liudvikas Andriulis prabilo apie vaikystėje patirtus sunkumus

Verslininkas Liudvikas Andriulis prieš keletą metų tapo itin žinomas dėl savo aštrių...

Ingrida Martinkėnaitė: kaip neprarasti motyvacijos (8)

Prisižadėjote sau per šiuos metus nubėgti gausybę kilometrų, numesti tuos likusius penkis...