Zelenskis ragina UNESCO apsaugoti turtingą Odesos kultūrą

„Turime duoti aiškų signalą, kad pasaulis neužmerks akių prieš mūsų bendros istorijos, bendros kultūros ir bendro paveldo sunaikinimą“, – iš anksto įrašytame vaizdo įraše sakė Ukrainos lyderis 58 valstybių, sudarančių JT kultūros stebėtojų tarybą, atstovams.

„Vienas iš žingsnių šiam tikslui pasiekti turėtų būti istorinio Odesos centro – gražaus miesto, svarbaus Juodosios jūros uosto ir kultūros šaltinio milijonams žmonių įvairiose šalyse – išsaugojimas“, – sakė jis.

Odesos, vadinamos Juodosios jūros perlu, šlovinga istorija prasidėjo imperatorienei Jekaterinai Didžiajai XVIII amžiaus pabaigoje suteikus šiai vietai modernių Rusijos vartų į jūrą titulą.

Caras Aleksandras I Odesos gubernatoriumi paskyrė Ducą de Richelieu, kuris prižiūrėjo miesto statybą, o jo statula iki šiol stovi ant ikoninių Potiomkino laiptų.

Tačiau prasidėjus Rusijos invazijai, ukrainiečiai suskubo apstatyti istorinius paminklus bei pastatus smėlio maišais ir barikadomis, mėgindami juos apsaugoti.

„Odesa, kaip ir visi kiti Ukrainos miestai, yra Rusijos atakų taikinys, – pareiškė V. Zelenskis. – Prašome palaikyti Odesą! UNESCO lygmeniu parodykite, kad Rusijos teroras turi baigtis.“

„Istorinis pavyzdys“

JT kultūros agentūra pranešė, kad Ukrainos prašymas bus apsvarstytas kitame Pasaulio paveldo komiteto posėdyje, nenurodant tikslios datos.

Vėliausia sesija liepą turėjo vykti Rusijoje, bet buvo atidėta dėl karo Ukrainoje. Dabartinis komiteto pirmininkas yra rusas.

Taip pat V. Zelenskis dar kartą pareikalavo, kad UNESCO pašalintų Rusiją iš visų savo organų, tačiau, organizacijos teigimu, tai neįmanoma, nes Rusija yra Jungtinių Tautų narė.

„Tebūnie tai istorinis pavyzdys visiems pasaulyje, kad niekas netoleruos kultūros, istorijos, švietimo ir mokslo priešo“, – sakė Ukrainos prezidentas.

UNESCO teigė, kad įtraukimas į Pasaulio paveldo sąrašą „pripažintų išskirtinę visuotinę Odesos vertę ir visos žmonijos pareigą ją saugoti“ bei šioje vietoje pagal 1972 metų Pasaulio paveldo konvenciją įteisintų išplėstinę apsaugos zoną.

Ir Ukraina, ir Rusija yra pasirašiusios konvenciją, draudžiančią valstybėms imtis „bet kokių tyčinių priemonių, darančių tiesioginę ar netiesioginę žalą kitų šalių kultūros ir gamtos paveldui“.

Ukraina sąraše jau turi šešis kultūros objektus, įskaitant sostinės Kyjivo Šv. Sofijos katedrą ir istorinį vakaruose esančio Lvivo miesto centrą.

Iki šiol nė vienas nėra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo, atsidūrusio pavojuje, sąrašą. Pasak organizacijos, nei vienas iš šešių objektų kol kas nenukentėjo per karą.

Tačiau, anot V. Zelenskio, žala buvo padaryta kitiems 540 „kultūros paveldo objektų, kultūros įstaigų ir religinių pastatų“.