aA
„Zapad“, „Zapad“, „Zapad“ – praeitą savaitę visas Vokietijos medijas apskriejo žinia apie Baltijos valstybių pasienyje Rusijos ir Baltarusijos pradedamas karines pratybas. Daug kalbėta apie Baltijos šalių gyventojų būgštavimus, svarstyta, kiek jie pagrįsti. Rinkiminės kovos įkarštyje Vokietijos partijos labai skirtingai reagavo į Rusijos atvirai demonstruojamą karinę galią.
„Zapad 2017“: ar vokiečiai supranta Baltijos šalių nerimą?
© AFP / Scanpix

„Putino armija stovi pasienyje ir repetuoja karą su Vakarais“, – informavo dienraštis „Die Welt“. „Karinių pratybų planas prilygsta pasaulio pabaigos scenarijui“, – perspėjo žinių televizijos kanalas n-tv. „Europa dreba nuo šiurpių Putino manevrų“ – nerimą sėjo titulinė „Bild“ antraštė.

Startuojantys naikintuvai, grėsmingai judantys tankai, Lietuvą ginti pasiryžę Vokietijos kariai, Jonavos gatvėse kalbinti praeiviai, išsakantys nerimą ir baimę, – taip antrasis Vokietijos televizijos kanalas ZDF vakaro žiniose perteikė rytiniame Europos Sąjungos pakraštyje tvyrančią įtampą.

„Ar Baltijos šalių gyventojų būgštavimai pagrįsti?“ – teiravosi Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ korespondentė atsargos generolo ir buvusio NATO štabo Europoje vado Karlo Heinzo Latherio. „Žinoma! Tereikia prisiminti, kaip mes, vokiečiai, jautėmės, kai Europa dar buvo padalyta, kai padalytas buvo Berlynas. Dabar panaši grėsmė jaučiama Baltijos valstybėse, Lenkijoje, o ir kitose vietose. Baiminamasi, kad Rusija galėtų imtis panašių veiksmų kaip Gruzijoje ar Kryme bei Rytų Ukrainoje.“

Guostasi, kad dabar Baltijos šalyse, kitaip nei 2013 metais, dislokuoti Vakarų Aljanso daliniai. Drauge pripažinta, jog jų buvimas tėra simbolinis. Bet galbūt kaip tik ši aplinkybė sužadino didžiulį Vokietijos medijų dėmesį karinėms pratyboms „Zapad“, – juk Rukloje esantys 420 vokiečių kariai netikėtai atsidūrė „priešakinėse linijose“: nuo Ruklos visomis kryptimis – iki Baltarusijos, iki Kaliningrado srities ir iki taip vadinamo „Suvalkų koridoriaus“ – apie 150 kilometrų.

Rusijos karinės pratybos – signalas Vakarams

Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen (CDU) penktadienį laikraščiui „Bild“ sakė nepatikliai stebinti karines Rusijos ir Baltarusijos pratybas. Ji teigė gerai suprantanti Rytų Europos sąjungininkų susirūpinimą. Vokietijai karinės pratybos atrodo esančios toli, tačiau „sąjungininkų patirtis su Rusija – kitokia“, o dabar jie priversti „stebėti, kaip prie jų sienų telkiamos didžiulės karinės pajėgos“.

Pasak krikščionių demokratų užsienio reikalų komisijos pirmininko bei buvusio generalinio štabo karininko Rodericho Kiesewetterio, Rusija siekia NATO valstybėse sukurti nuolatinio nesaugumo jausmą. Todėl svarbu išlaikyti rimtį, bet būtina atsižvelgti ir į pagrįstą Baltijos šalių nerimą dėl jų saugumo. „Privalome būti budrūs,“ – perspėjo R. Kiesewetteris.

Politikas pastebi, jog Rusijos siunčiami nepatikimumo signalai rinkimų į Bundestagą fazėje įgyja papildomo svorio: tuo būdu siekiama „įvaryti pleištą tarp Baltijos valstybių ir jų juntamos grėsmės ir, tarkime, Vokietijos visuomenės, kuri nebežino, ką reiškia patirti grėsmę iš iki dantų apsiginklavusios valstybės. Šitaip skaldoma Vakarų vienybė: vienoje pusėje atsiduria Baltijos šalys ir Lenkija, kitoje – mūsų pacifisitinės visuomenės, ko gero, nebenutuokiančios, ką reiškia žinoti, kad rusų kariuomenė per vieną dieną galėtų atkirsti visą Pabaltijį,“ – aiškino R. Kiesewetteris.

Pažadas nerengti panašių pratybų – mainais į santykių gerinimą?

Krikščionių demokratų poziciją Rusijos karinių pratybų klausimu remia ir laisvųjų demokratų (liberalų) partija (FDP). „Rusija privalo grįžti prie užsienio politikos, grindžiamos teisėtais savo pačios saugumo poreikiais, o ne siekiu įbauginti kaimynes“, – sakė Europos Parlamento viceprezidentas grafas Aleksanderis Lambsdroffas (FDP).

Nors, reikia pripažinti, liberalai linkę eiti į kompromisus. Antai partijos lyderis Christianas Lindneris rugpjūčio pradžioje buvo sukėlęs pasipiktinimo bangą, kai pavadino Krymo aneksiją „amžinai trunkančiu laikinu sprendimu“ ir ragino „įšaldžius“ Krymo problemą mėginti gerinti santykius su Rusija. Tiesa, vėliau jis aiškino jokiu būdu nemanąs pripažinti tarptautinę teisę paminančios Krymo aneksijos. Ir nors, pasak jo, naudingiau būtų palaikyti gerus ryšius su Maskva, vis dėlto pati Rusija turėtų imtis žygių santykiams su Vakarais gerinti.

Tarkime, „jei Rusija atsisakytų mūsų partnerius rytų europiečius gąsdinti karinėmis pratybomis, tai galėtų būtų akstinas G-8 valstybių grupės formatui atgaivinti, tegu iš pradžių ir G7+1 pavidalu“, – svarstė pereitą savaitę Ch. Lindneris žurnalui „Focus“ duotame interviu. Tačiau „jei Rusija ir toliau provokuotų, tuomet privalo būti sustabdytas „Nord Stream“ dujotekio tiesimas.“ Šis Baltijos valstybėms prielankus jauno politiko pasiūlymas drauge buvo ir niuksas Gerhardo Schröderio partiečiams socialdemokratams, su kuriais priešrinkiminėje kovoje liberalai dažnai susistumdo.

Politinė kairė ragina neeskaluoti padėties ir baimę laiko nepagrįsta

Tradiciškai pacifistinių nuostatų Žalieji šįkart demonstravo solidarumą su Baltijos valstybėmis, sakėsi suprantą Baltijos gyventojų baimę ir netikį neva NATO bauginamos Maskvos ašaromis. „Karinėmis pratybomis Putinas tik stiprina inscenizuoją, esą, Rusija jaučia grėsmę ir jai reikalingas stiprus vadas. Nors iš tikro juk pats Putinas izoliuoja ir silpnina Rusiją,“ – laikraščiui „Bild“ komentavo Žaliųjų vadas Cemas Özdemiras.

Socialdemokratai ir kairuoliška partija „Die Linke“, priešingai, manevrus „Zapad“ laiko teisėta Rusijos reakcija į NATO dalinių dislokavimą ir karines pratybas Baltijos valstybėse bei Lenkijoje. „Bereikalingas ginklų žvanginimas Rusijos pašonėje“, – šie buvusio Vokietijos užsienio reikalų ministro, dabartinio šalies prezidento Franko Walterio Steinmeierio žodžiai, kuriais jis pernai palydėjo karines Aljanso pratybas, tebeaidi viešojoje erdvėje iki šiol.

Keista, kad socialdemokratai dabar nekalba apie pavojingą Rusijos ginklų žvanginimą Baltijos valstybių pašonėje. Labai tikėtina, kad jie stengiasi neatbaidyti Rusijos atžvilgiu palankiai nusiteikusios savo rinkėjų dalies. Dėl jų socialdemokratai konkuruoja su kraštutine kaire („Die Linke“) ir kraštutine dešine (AfD) partijomis.

„Europos Sąjungos ir NATO karinių dalinių judėjimas pasienyje su Rusija kelia grėsmę taikai“, – skelbia rinkiminė „Die Linke“ programa. Todėl pirmasis žingsnis įtampos mažinimo kryptimi, kairuolių manymu, turėtų būti Vokietijos karių atitraukimas iš Baltijos valstybių.

Socialdemokratų kalbos apie nusiginklavimą – ne vietoj ir ne laiku

Socialdemokratų (SPD) kandidatas į kanclerius Martinas Schulzas taip toli neina, tačiau, atsižvelgdamas į pacifistines savo potencialių rinkėjų nuostatas, reikalauja iš Vokietijos iškelti čia dislokuotas JAV branduolines raketas. Jo vadovaujama vyriausybė imsis ginklavimosi ribojimo iniciatyvos, – žada socialdemokratų vadas rinkėjams, nepraleisdamas progos atakuoti savo konkurentę: Angela Merkel, paklusdama Donaldo Trumpo reikalavimui, pasirengusi ginklavimuisi kasmet išleisti papildomas dešimtis milijardų.

„Šiomis dienomis Martinas Schulzas privalėtų labiau pasidomėti Rusija, – pataria kandidatui į kanclerius dienraštis „Die Welt“. – Manevrai vadinasi „Zapad“, vokiškai – „Vakarai“. Ir tai rodo, kur Putinas įžvelgia priešą. Matant kovinę Rusijos armijos galią, derėtų susimąstyti, ar nebūtų išmintinga menkučius Vokietijos kariuomenės gynybinius pajėgumus sustiprinti pagal NATO viršūnių susitikimo rėmuose didžiosios koalicijos (CDU/CSU ir SPD – red. pastaba) duotą pažadą – 2 procentus nuo bendrojo vidaus produkto.“

„Net ir Schulzo vadovaujamai SPD derėtų paklusti senam atgrasymo principui, teigiančiam, jog savąją gynybą būtina orientuoti pagal objektyvias priešininko galimybes, o ne toliau išdarinėti grimasas, žiūrint į viešosios nuomonės veidrodį.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kupiškio ligoninės vadovą Julių Panką nustebino darbuotojų skundas: mano, kad tai – kerštas (246)

Kupiškio ligoninė s darbuotojos – slaugytojos ir padėjėjos – pasijuto skriaudžiamos: per...

Vaidas Mikaitis | D+

Nykiame krašte viešėjusiems lietuviams gautas pasiūlymas išvaikė nuobodulį – vyrukai, pirkite žmonas

Praeitą savaitę pasakojau, kaip su savo broliu, Pravalturo direktoriumi renkamės kurias pasaulio...

Nausėdos kalboje išskyrė pagrindinę žinutę: tam tikra prasme tai naujas iššūkis (106)

Gitanas Nausėda dalyvauja Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 76-ojoje sesijoje...

Su išniekinta trispalve kaunietį sulaikė prie Seimo: palaikau LGBT bendruomenę, bet nenoriu, kad ją išaukštintų (121)

Prie Seimo per surengtą šeimų mitingą trispalvę išniekinęs ir iš seksualinių mažumų...

Trys dažniausios apatinių dėvėjimo klaidos: kodėl po baltais drabužiais neturėtumėte dėvėti baltos liemenėlės? (28)

Ne vienerius metus savame versle besisukanti Vilmantė Markevičienė juokais prisimena anoniminio...

Orų prognozė: atslenkanti šiluma toli gražu gali nepradžiuginti

Ketvirtadienį virš mūsų regiono pasikeis oro masių pernašos kryptis: iš vakarų atslenkantis...

„Achema“: įmonės veikla tapo nuostolinga, į prastovas išleidžiama apie 400 žmonių atnaujinta (111)

Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintoja „ Achema “ pranešė, kad...

Po komandos draugo metimo – pastaba Grigoniui: gal kitąkart ramiau? (22)

Sekmadienį Marius Grigonis įsirašė į savo CV naują pasiekimą. Lietuvio atstovaujamas Maskvos...

Madingiausios makiažo tendencijos: dabar tai rudens trendas (37)

Vasarą dekoratyvinę kosmetiką keičia saulė, tačiau atvėsus orams, norisi natūralų grožį...

Tailandas jau atviras turistams, bet reikia žinoti kelias taisykles: pasidalijo išsamia instrukcija, ką daryti norintiems nuvykti dar šiemet (33)

Jei pandemijos metu svajojate apie tolimus kraštus, jūs – ne vienintelis. Egzotiškos šalys irgi...