Pekinas ir Vašingtonas yra įsitraukę į aršų prekybos karą. Nors derybininkai intensyviai ieško būdų jį užbaigti, tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų auga ir strateginė priešprieša.

„Kinijos priemonės atsivėrimu plėsti yra nepriklausomi pasirinkimai“, – sakė Xi Jinpingas 37 pasaulio lyderių susitikime, skirtame Kinijos iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“ (Belt and Road Initiative, BRI).

„Taip pat tikimės, kad visos pasaulio valstybės sukurs gerą aplinką investicijoms, taikys vienodas sąlygas kinų įmonėms, studentams bei mokslininkams ir užtikrins sąžiningą bei draugišką aplinką“, – kalbėjo jis.

Vis daugiau Vakarų šalių imasi priemonių uždrausti Kinijos telekomunikacijų bendrovei „Huawei“ ir valstybės remiamai jos konkurentei ZTE plėtoti jose naujos kartos 5G mobiliojo ryšio tinklus, nes būgštaujama, kad tai leis Pekinui užsiimti šnipinėjimu ir įgyti prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros.

Be to, Jungtinės Valstijos jau ėmėsi žingsnių uždrausti į šalį atvykti kinų mokslininkams, įtariamiems ryšiais su Kinijos žvalgybos agentūromis, pranešė laikraštis „The New York Times“. Jo žiniomis, praėjusiais metais maždaug 30 kinų mokslininkų buvo panaikintos vizos.

Keli kinų mokslininkai valstybiniam laikraščiui „Global Times“ sakė, kad buvo atšauktos dešimčiai metų jiems išduotos JAV vizos. Tai esą buvo padaryta dėl jų ryšių su kinų žvalgyba.

„Kai kurių kinų atžvilgiu buvo imtasi tam tikrų veiksmų jiems lankantis Jungtinėse Valstijose. Buvo apieškotas jų bagažas. Tačiau vizų atšaukimo atvejai nėra dažni“, – sakė elitinio Kinijos liaudies universiteto tarptautinių studijų dekanas Jin Canrongas.

Netgi Šaltojo karo metais tai buvo palyginti retas dalykas, pridūrė jis.

Pekinas, panašu, ėmėsi atsakomųjų priemonių: prezidentui Donaldui Trumpui Kinijos klausimais patariantis šios šalies reikalų ekspertas Michaelas Pillsbury pranešė, kad anksčiau šiais metais negalėjo nuvykti į Kiniją dalyvauti viename forume, nes buvo blokuota jo viza.

Pernai gruodį tarp Pekino ir Vašingtono smarkiai padidėjo įtampa, kai Kanadoje buvo areštuota „Huawei“ finansų direktorė Meng Wanzhou. JAV siekia jos išdavimo, kaltindamos sankcijų Iranui pažeidimais.