Šį H. Clinton pasisakymą galima laikyti užuomina, kokių veiksmų buvusi valstybės sekretorė galėtų imtis tapusi prezidente.
H. Clinton komentarus paskelbė vyriausybės paslaptis viešinantis tinklalapis „WikiLeaks“, gavęs konfidencialių dokumentų, pavogtų įsilaužus į šios kandidatės rinkimų kampanijos pirmininko asmeninę elektroninio pašto paskyrą. Tarp pavogtų elektroninių laiškų yra dokumentas su H.Clinton privačių kalbų, kurias ji atsisakė viešai skelbti, ištraukomis.
Temoje apie Kiniją aptarti keli klausimai. H. Clinton pažymėjo, kad ji laikėsi griežtos pozicijos kinų atžvilgiu, kai vadovavo Valstybės departamentui.
Kinija griežtai kritikavo JAV ir Pietų Korėjos planus dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą, nukreiptą prieš Šiaurės Korėją, šiemet įvykdžiusią savo penktą branduolinį bandymą. Tačiau H.Clinton nurodė, kad yra sakiusi Kinijos pareigūnams, jog JAV galėtų dislokuoti tame regione dar ir papildomų laivų, kad atremtų Šiaurės Korėjos raketų keliamą grėsmę.
Šiaurės Korėjai užsitikrinus patikimus balistinių raketų pajėgumus, ši šalis ne tik galėtų grasinti Amerikos sąjungininkėms Ramiojo vandenyno regione, “bet ir iš tiesų turėtų teorinę galimybę pasiekti Havajus ir vakarinę pakrantę“, sakė H. Clinton.
„Ketiname apjuosti Kiniją priešraketinės gynybos žiedu. Ketiname pasiųsti į tą rajoną daugiau mūsų laivų“, – sakė H. Clinton 2013 metų kalboje.
„Taigi Kinija, pirmyn. Arba kontroliuoji juos, arba teks nuo jų gintis“, – sakė ji.
Kinija yra gyvybiškai svarbi Šiaurės Korėjos ekonominė rėmėja ir bene vienintelė diplomatinė sąjungininkė. Pekinas kritikuojamas Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų šalių už per menkas pastangas pažaboti Pchenjano branduolines ambicijas.
Kinų pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida į šią kritiką atsikerta, kad Šiaurės Korėja nėra tik Kinijos rūpestis, ir sako, kad Pekino įtaka Kim Jong Uno komunistiniam režimui yra ribota.
H. Clinton, kalbėdama privačiai, taip pat sukritikavo Kinijos poziciją kitu opiu klausimu – dėl Pietų Kinijos jūros.
Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, nors jos vandenys skalauja ir Filipinų bei kitų Pietryčių Azijos valstybių krantus. Pekinas atsisako pripažinti liepą tarptautinio tribunolo priimtą sprendimą, kuriame sakoma, jog Kinijos pretenzijos į minimus vandenis neturi teisinio pagrindo.
Buvusi JAV valstybės sekretorė, 2013 metais kalbėdama kitiems klausytojams, sakė, kad pagal Kinijos logiką JAV po Antrojo pasaulinio karo galėjo Ramųjį vandenyną pavadinti „Amerikos jūra“.
„Mano kolega išsitiesė ir pasakė: „Na, jūs to negalite“, – sakė H. Clinton. – O aš jam atsakiau: „Na, turime tokią pat teisę reikšti pretenzijas, kaip ir jūs. Turiu galvoje, jūsų pretenzijos (dėl Pietų Kinijos jūros) grindžiamos keramikos šukėmis iš kažkokio žvejybos laivo, užplaukusio ant seklumos kažkur atole.“
Kitoje „WikiLeaks“ paviešintoje H. Clinton kalbos ištraukoje buvusi valstybės sekretorė Kinijos prezidentą Xi Jinpingą vadina „labiau pažangiu ir efektyvesniu valstybės vadovu“ už jo pirmtaką Hu Jintao.
Ji paminėjo Xi Jinpingo planus dėl ekonominių ir socialinių reformų, tačiau pažėrė kritikos Kinijos vyriausybei dėl „nacionalizmo atgimimo“.
Kinijos užsienio reikalų ministerija penktadienį neatsakė į faksu atsiųstus klausimus apie šiuos H. Clinton pasisakymus.
Eidama valstybės sekretorės pareigas H.Clinton keliskart lankėsi Kinijoje ir buvo viena iš „pasisukimo į Aziją“, tapusio prezidento Baracko Obamos užsienio politikos kertiniu akmeniu, architektų.
Pekinas visąlaik įtariai žiūrėjo į pasikeitusį Vašingtono politikos kursą, kuris reiškė ne tik didesnį dėmesį šiam regionui, bet ir didesnį amerikiečių karinį kontingentą jame bei glaudesnį JAV bendradarbiavimą su tokiomis sąjungininkėmis, kaip Australija ir Filipinai.
Tiesa, JAV santykiai su Filipinais smarkiai pašlijo, šios šalies prezidentu tapus karingo būdo Rodrigo Duterte, pareiškusiam norą siekti glaudesnių ryšių su Kinija.
H. Clinton pernai sulaukė pasmerkimo Kinijos valstybinėje žiniasklaidoje, kai pavadino Xi Jinpingą „begėdžiu“, šiam rengiantis Jungtinėse Tautose sakyti kalbą apie moterų teises netrukus po to, kai Kinija sulaikė penkias jaunas feministes, dalyvavusias kampanijoje prieš smurtą artimoje aplinkoje.