Pasakodamas apie tai, kaip 2001 metų lapkritį sužinojo apie penkerių metų karinę kampaniją prieš Iraką, Siriją, Libaną, Iraną, Somalį ir Sudaną, jis savo knygoje rašo: "Tai nebuvo tai, ką norėjau išgirsti. Nenorėjau ir kad tai būtų toliau įgyvendinama. "Kokia klaida!", - tada pamaniau aš, lyg terorizmas paprasčiausiai skverbtųsi iš tų šalių". Knygos ištraukas skelbia žurnalas "Newsweek".

"Galima taip pasakyti apie Iraną, kuris vis dar remia "Hezbollah", ar Siriją - ji prisideda prie paramos "Hamas" ir "Hezbollah". Bet nei "Hezbollah", nei "Hamas" nepuola amerikiečių".

"Kodėl nesutelkti tarptautinės paramos prieš "al Qaeda"?, - klausia W.Clarkas knygoje "Pergalė šiuolaikiniuose karuose: Irakas, terorizmas ir Amerikos imperija" (Winning Modern Wars: Iraq, Terrorism and the American Empire). - Jei eilės tvarka sudėliosime didžiausią grėsmę mums keliančias valstybes, sąrašo viršuje atsidurs Iranas, tęsiantis cheminio ir biologinio ginklo programas, neslepiantis branduolinių ketinimų bei remiantis organizuotą pasaulinį terorizmą".

"Jei mes norime pulti terorizmą remiančias šalis, kodėl pirmiau nenuėjus į Jungtines Tautas, nepateikus ten įrodymų prieš "al Qaeda", neįkūrus tribunolo tarptautiniam terorizmui persekioti?" - svarsto jis.

Vos prieš kelias dienas įsijungęs į kovą dėl demokratų nominacijos, W.Clarkas jau išsiveržė į priekį, aplenkęs kitus devynis demokratų varžovus ir tik keliais punktais atsilikęs nuo prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo), rodo sekmadienį paskelbti naujos apklausos rezultatai.

Visoje šalyje "Newsweek" vykdyta apklausa rodo, kad W.Clarką parėmė 14 proc. užsiregistravusių demokratų rinkėjų, o ankstesnis lyderis, buvęs Vermonto gubernatorius Howardas Deanas (Hovardas Dinas) gavo 12 proc. balsų.

Registruotų rinkėjų paklausus, ką jie pasirinktų visuotiniuose rinkimuose, kovoje su G.W.Bushu, paaiškėjo, kad nė vienas demokratų varžovas neįveiktų respublikonų prezidento. Tačiau nuo G.W.Busho, surinkusio 47 proc. balsų, W.Clarkas atsiliko tik keliais punktais - jis gavo 43 proc. balsų.