Apie tai rašo „Washington Post“. Straipsnyje priduriama, kad kalba eina apie Victorią Nuland. A. Blinkeno vizitas truks vieną dieną. Jo tikslas – pademonstruoti Amerikos atsidavimą Ukrainai, kalbant apie pasipriešinimą Rusijos remiamiems separatistams Donbase ir Rusijos pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina.

Taip pat vizito metu bus siekiama paspausti Kijevą dėl kovos su korupcija, praneša unian.net. A. Blinkenas atvyks padidėjus įtampai tarp JAV ir Rusijos. Ir ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Amerikos kritikos Rusijai dėl žmogaus teisių pažeidimų, programišių atakų bei kišimosi į rinkimus. Abi šalys neseniai išsiuntė viena kitos diplomatus.

Kita vertus, nepaisant šių didelių problemų, pats V. Nuland buvimo Kijeve faktas supykdys Rusiją.

Dabar V. Nuland yra „trečias svarbiausias asmuo“ JAV valstybės departamente. Ji – tikras „vanagas“ santykių su Rusija politikos srityje, rašo „Washington Post“. Kremlius jos neapkenčia. Moteris tapo pagrindiniu Maskvos atakų taikiniu Euromaidano ir Krymo aneksijos metu. Tada, prezidentaujant Barackui Obamai, V. Nuland ėjo valstybės sekretoriaus padėjėjos Europos klausimais pareigas.

Pirmadienį Londone V. Blinkenas pareiškė, kad vizitą į Kijevą jis išnaudos tam, kad pademonstruotų „nekintančią Amerikos paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“. Kiti valdininkai sakė, jog taip pat jis ketina paraginti Ukrainą įgyvendinti institucines reformas ir sustiprinti kovos su korupcija priemones.

Victoria Nuland

„Dar reikia atlikti sunkų darbą, norint užtikrinti šviesią ateitį ukrainiečiams“, – nurodė vienas iš vyriausiųjų JAV diplomatų Europos klausimais Philipas Reekeris.

„Washington Post“ primena, kad A. Blinkeno vizitas įvyks Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnams neseniai atlikus reidų tiriant su Ukraina susijusią bylą. Pavyzdžiui, buvo atlikta krata buvusio asmeninio Donaldo Trumpo advokato Rudy Giuliani namuose. Šie įvykiai atnaujino klausimus apie D. Trumpo administracijos elgesį Ukrainos atžvilgiu, pasibaigusį ambasadorės Marie Yovanovitch atleidimu.

Kova tarp Rytų ir Vakarų dėl įtakos Ukrainai vis vėl ir vėl įsiplieksdavo žlugus Sovietų Sąjungai. V. Nuland palaikė reformoms pasiryžusius provakarietiškus Ukrainos politikus ir tokiais veiksmais supykdė Kremlių.

Bet net tais laikais, kai ji buvo Valstybės departamento atstovė spaudai ir dirbo Hillary Clinton komandoje, V. Nuland, tuo metu naudojusi pseudonimą Toria, dažnai kritikuodavo Maskvą už jos politiką. Todėl Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas netgi atkreipė dėmesį, kad V. Nuland nebuvo tarp 2013-aisiais valstybės sekretoriumi tapusio Johno Kerry komandos narių.

„Mano pirmos kelionės į užsienį po to, kai Toria paliko atstovės spaudai postą, metu užsienio reikalų ministras Lavrovas pažiūrėjo į mano komandą ir pasakė: „Johnai, kaip matau, pagaliau atleidote Torią Nuland.“ Ir man buvo labai malonu stebėti jo reakciją, kai paaiškinau: „Ne, aš ją paaukštinau“, – V. Nuland prisaikdinimo valstybės sekretoriaus padėjėjos Europos klausimais ceremonijos metu prisiminė J. Kerry.

Antony Blinkenas

Paskui įvyko liūdnai pagarsėjęs telefoninis pokalbis, kurio įrašą išplatino Rusijos žvalgyba. Jo metu V. Nuland kritikavo Europos Sąjungos (ES) neryžtingumą bandant būti tarpininke derybose dėl taikos Ukrainoje.

„Velniop ES“, – pasakė ji, kalbėdama su tuometiniu JAV ambasadoriumi Ukrainoje Geoffrey Pyattu.
Šių žodžių įrašas žaibiškai išplito ir buvo laikomas Rusijos bandymu sukiršinti Europą ir JAV dėl Ukrainos klausimo. Bet, nepaisant kilusio triukšmo, Vašingtonas ir ES sostinės išliko vieningos, rašo „Washington Post“.

Todėl Rusija rado naują taikinį – po V. Nuland paaukštinimo naująja Valstybės departamento atstove spaudai tapusią Jen Psaki. Pradėjus prezidentauti Joe Bidenui, ji buvo paskirta Baltųjų rūmų spaudos sekretore.

Praėjo aštuoneri metai nuo tada, kai J. Kerry erzino S. Lavrovą, pasakodamas apie V. Nuland paaukštinimą. Ir štai ji gavo dar aukštesnes pareigas Valstybės departamente – tapo valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos klausimais. Būdama šiame poste, ji turės dar didesnės įtakos politiniams sprendimams dėl Europos ir kitų regionų, reziumuoja JAV leidinys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (372)