Ši kelionė vyksta įtemptu laiku A.Carteriui, kuris vadovavimą Pentagonui perėmė šių metų vasarį ir kuris namuose patiria spaudimą dėl padėties Sirijoje bei bręstančio skandalo, susijusio su kariškiais, kurie esą sąmoningai atrinkdavo žvalgybos duomenis, kad tas konfliktas atrodytų mažiau grėsmingas.
A.Carterio rūpesčiai taip pat padidėjo dėl šeštadienį įvykdyto JAV aviacijos smūgio vienai ligoninei Afganistano mieste Kundūze, per kurį žuvo bent 22 žmonės.
Per penkias dienas truksiantį vizitą Ispanijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Briuselyje vyksiančiame NATO gynybos ministrų susitikime A.Carteris tikriausiai pademonstruos pripažinimą Vašingtono sąjungininkų indėliui sprendžiant pabėgėlių krizei, taip pat reaguojant į Rusijos agresiją Rytų Ukrainoje.
„Tai bus taip pat puikus priminimas, ypač dėl visko, ką dabar daro Rusija, kad Jungtinės Valstijos į šias grėsmes reaguoja grupėmis, koalicijomis, aljansais“, – sakė vienas JAV gynybos pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.
„Negalėtų būti didesnio kontrasto tam, ką dabar, kaip matome, daro Rusija“, – pridūrė jis.
Viešėdamas Ispanijoje A.Carteris aplankys karinę bazę Moron de la Fronteroje.
Ispanijos Senatas praeitą mėnesį leido nuolat dislokuoti 2,2 tūkst. JAV jūrų pėstininkų tame komplekse, kuris iš pradžių buvo sustiprintas po atakos prieš JAV konsulatą Libijos rytiniame Bengazio mieste 2012 metų rugsėjį.
Toje bazėje dislokuoto Specialiosios paskirties jūrų pėstininkų oro ir antžeminių kritinių operacijų pajėgų (Special-Purpose Marine Air-Ground Task Force Crisis Response, MAGTF) dalinio uždavinys – saugoti JAV ambasadas Afrikoje, evakuoti į keblia padėtį patekusius civilius arba įsikišti į konfliktus bei humanitarines krizes.
MAGTF „buvo įkurtas po Bengazio, kad suteiktų mums didesnę aprėptį, lankstumą ir judrumą, reaguojant į grėsmes, kylančias iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų“, sakė minėtas gynybos pareigūnas.
„Tai tėra vienas iš mūsų turimų simbolių, kaip mes stengiamės susitvarkyti su naujo pobūdžio grėsmėmis“, – pridūrė jis.
61 metų A.Carteris Pentagonui vadovauja jau aštuonis mėnesius, bet jo darbai, kitaip negu jo pirmtakų – tokių kaip Donaldo Rumsfeldo arba Roberto Gateso – nedažnai atsiduria dėmesio centre.
A.Carteris iki šiol atrodydavo vengiantis nukrypti nuo oficialiosios Baltųjų rūmų pozicijos, o kritikai tvirtina, kad jo vieši pranešimai – perdėtai atsargūs.
Amerika vadovauja daugiau negu 60 šalių koalicijai, kurios bepiločiai orlaiviai ir naikintuvai kasdien atakuoja džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) taikinius Sirijoje bei Irake, bet nerengia operacijų prieš Sirijos prezidento Basharo al Assado režimo pajėgas.
Rusija praėjusią savaitę pradėjo bombardavimus Sirijoje, palaikydama B.al Assadą, pridėdama naują geopolitinį aspektą šiai humanitarinei katastrofai.
Pentagonas taip pat mėgina apmokyti nuosaikiuosius sirų sukilėlius kautis su IS, bet ši programa daugelio buvo pripažinta žlugusia, kai dalis tų kovotojų perdavė šaudmenų vienai su ekstremistų tinklu „al Qaeda“ susijusiai grupuotei, o kiti sukilėliai dingo.
Pentagono generalinis inspektorius taip pat ėmėsi tirti kaltinimus, kad aukšto rangos kariškiai sąmoningai atrinkdavo žvalgybos informaciją, siekdami sudaryti vaizdą, kad „Islamo valstybė“ ir „al Qaeda“ padalinys Sirijoje yra daug silpnesnės negu yra iš tikrųjų.
Baigęs vizitą Ispanijoje A.Carteris aplankys Sigonelos karinę bazę Italijoje, kur taip pat yra įkurta MAGTF priešakinė operacijų bazė. Vėliau jis susitiks su lyderiais Romoje.
Ketvirtadienį Pentagono vadovas išvyks į Briuselį dalyvauti NATO ministrų susitikime, kur tikriausiai bus diskutuojama apie Ukrainą, Rusiją, Siriją, Afganistaną ir branduolinius pajėgumus.
A.Carteris penktadienį apsilankys Londone, kur vyks dvišalės derybos su Britanijos gynybos sekretoriumi Michaelu Fallonu ir bus aptarta Jungtinėje Karalystėje šiuo metu rengiama Strateginė gynybos ir saugumo apžvalga.