Tai, kad organizacija puoselėja didelius planus, rodo ir Kirgizioje įvyksiančio kasmetinio ŠOB vadovų susitikimo detalės. Viena pagrindinių susitikimo temų taps susitarimo dėl „ilgalaikių gerų kaimyninių santykių palaikymo, draugiškumo ir bendradarbiavimo“ pasirašymas.
ŠOB lyderiai tvirtina, kad stengis „artimiau bendrauti su Afganistanu“, o tai turėtų neraminti NATO vadovų – tikriausiai praėjus 20-čiai metų po Rusijos pasitraukimo iš Afganistano, ji ten vėl planuoja grįžti.
Anot nepriklausomos organizacijos „Power & Interest News Report“ pranešimo, augantis Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos geostrateginis autoritetas remiasi sutampančiais dviejų pagrindinių narių tikslais: Pekino ir Maskvos tikslas – apriboti Vašingtono įtaką Centrinėje Azijoje ir sukurti ten įprastą Rusijos-Kinijos įtakos zoną.
Taip pat jame teigiama, kad Kinija trokšta saugumo, resursų ir rinkos, o Rusija nori atstatyti savo įtaką posovietinėje „artimojo užsienio“ erdvėje. Likusios organizacijos šalys narės tiesiog nori išlaikyti savo „autoritarinius, klaninius režimus“.
Be to, visos jos nori susilpninti islamo ekstremizmą ir separatizmą bei išsilaikyti valdžioje. Šis tikslų rinkinys privertė Davidą Wallą, Karališkojo tarptautinių santykių instituto Centrinės Azijos reikalų ekspertą, pavadinti šią organizaciją „autokratų ir diktatorių klubu“.
„Tuo metu, kai blogėja Maskvos ir Vakarų santykiai, Kremlius ir toliau daro viską, kad rastų sąjungininkų ir vysto ŠOB kaip atsvarą NATO, - rašo „Eurasia Daily Monitor“ apžvalgininkas Pavelas Felgenhaueris. – Tačiau ar pasiruošusios kitos ŠOB narės gadinti santykius su NATO?“
Niekas iš Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, ypatingai Kinija, nenori rizikuoti savo pozicijomis ir bloginti santykių su Vakarais, tvirtina P. Felgenhaueris ir prideda, kad „greičiausiai V. Putinui teks bambėti vienam“.
Galbūt artėja laikai, kai George‘o Busho administracija susivoks ir pasinaudos Richardo Nixono pavyzdžiu bei vėl sužais Kinijos korta.