Vis dėlto toks V.Putino įvaizdžio patobulinimas vargu ar nuslopins didėjantį nepasitenkinimą, įspėja skeptikai, o psichologai numato naujas metamorfozes.
Tūkstantmečių sąvartoje V.Putinas maloniai nustebino Rusiją ir pasaulį gera fizine forma, palyginti su senstelėjusiu jo pirmtaku. Po dešimties metų lyderio liemuo tebėra raumeningas, bet jo pasiryžimas pralenkti politinio biuro gerontokratų sėdėjimo Kremliuje rekordus jau ne taip įkvepia visuomenę.
"Svarbu ne tai, kiek laikotarpių ir metų praleista valdžioje", - patikino V.Putinas spalį duodamas interviu, dėl kurio televizijos kanalai nustūmė iš įprasto laiko laidą "Labanakt, vaikučiai!".
56-rių išeiviui iš KGB paskelbus sugrįžimą į prezidentus per ritualu virtusius rinkimus, sovietinį sąstingį prisimenantis elitas vėl prabilo apie "brežnevizaciją".
Premjeras guodžia besirengiančius išvykti iš šalies tėvynainius palyginimais su ilgai valdžiusiais praėjusio šimtmečio reformatoriais, o liekančią namie daugumą - mantra apie laimėjimus ir stabilumą.
"Rooseveltas buvo išrinktas keturis kartus (JAV prezidentu) ... Kohlis Vokietijoje taip pat 16 metų buvo valdžioje ... Jie padarė iš esmės taip, kaip pas mus", - sakė V.Putinas , kalbėdamas per televiziją, ir citavo kitą politikos ilgaamžį, Prancūzijos generolą Charles’į de Gaulle`į.
Politikos tyrėjas, Londono ekonomikos mokyklos lektorius Davidas Woodruffas mano, jog palyginimu su Vakarų lyderiais siekiama pabrėžti V.Putino, kaip ryžtingo šalies interesų gynėjo įvaizdį, lyginant su tuo, ką pateikia Kremliui lojali žiniasklaida kaip Vakarų veidmainiškumą.
"Iškviesdamas Charles’io de Gaulle`io ir Roosevelto dvasias Putinas daro užuominą, kad Vakarų kritika jam grindžiama dvejopais reikalavimais, ir jis pateikia save kaip tėvynės gynėją, trokštantį pasipriešinti veidmainiškiems užsieniečiams, kurių požiūris į Rusijos gyventojus yra neteisingas", - sakė analitikas agentūrai "Reuters".
Premjero sekretorius spaudai Dmitrijus Peskovas pranešė, kad V.Putinas semiasi išminties iš Rusijos istorinių valstybės veikėjų memuarų.
"Nuolat skaito, visų pirma, iš Rusijos istorijos. Stolypiną, (filosofą monarchistą Ivaną) Iljiną", - pranešė D.Peskovas.
Psichologai sako, kad V.Putinas ieško praėjusio šimtmečio istorijoje vis mažiau populiaraus pasaulyje valdovo iki gyvos galvos pateisinimo, nes paprastai negali pasitraukti.
"Ir vaikui aišku, kad visi to argumentai pateikiami siekiant pateisinti savo neribotai ilgą valdymą", - sakė agentūrai "Reuters" žinomas psichologas, medicinos mokslų daktaras Vladimiras Levis.
"Įdomu, ar išdrįs kada nors Vladimiras Vladimirovičius palyginti save su vienu iškiliausių netolimų laikų politikos ilgaamžiu - pokarinio Vokietijos stebuklo tėvu, kancleriu Adenaueriu, kuris pasiekė valdžios viršūnę būdamas 73-erių metų, vis sėkmingiau valdė 13 metų iš eilės ir atsistatydino savo noru".
Apie "putinizmo" fenomeną tyrėjai ėmė kalbėti šio šimtmečio pirmajame dešimtmetyje, apibūdindami jį kaip siaurų klanų verslo interesų gynimą valstybinėmis prievartos priemonėmis. Dabar Vakarų žiniasklaidoje neretai V.Putinas vadinamas Rusijos caru, o analitikai apibūdina jo vienvaldystę kaip Rusijai pritaikytą sultonų režimų, iš kurių kai kurie neišlaikė tvirtumo išbandymų per Arabų pavasarį.
V.Putinas buvo išrinktas 2000 metais, atsistatydinus akivaizdžiai pasenusiam ir išbarsčiusiam didžiulį populiarumą Borisui Jelcinui. Reformatorių daug kas kaltino gyvenimo lygio smukimu po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, taip pat korupcija ir nepelnytomis privilegijomis, leidžiančiomis siauram aukščiausios valdžios aplinkos ratui turtėti.
Tas pačias pretenzijas kritikai pateikia ir V.Putinui po dviejų prezidentavimo laikotarpių ir beveik ketverių metų premjero poste. Tačiau jis tebėra populiariausias žmogus Rusijoje, turi "nacionalinio lyderio" statusą, o pasauliniuose įtakingumo sąrašuose įeina į pirmąjį trejetą drauge su JAV ir Kinijos vadovais.
Ekonomika turi būti ekonomiška
Kaip L.Brežnevui, kuriam valdant sovietinėje imperijoje lijo auksinis dolerių už naftą lietus, V.Putinui gundomai didėja pajamos už žaliavas.
Naftos kainų šuolis padėjo pagerinti įpratusių prie posovietinių vargų Rusijos gyventojų socialinę savijautą, ir V.Putinas paliko Kremlių savo populiarumo viršūnėje, formaliai būdamas klusnus Konstitucijai. Jo rekomenduotas liaudžiai įgaliojimų perėmėjas Dmitrijus Medvedevas prisipažino likus pusei metų iki eilinių prezidento rinkimų, kad dalyvavo derinyje, išvalančiame kelią V.Putinui sugrįžti į Kremlių.
D.Medvedevas lyg ir teikė vilčių pavargusiam nuo V.Putino nedideliam liberaliam visuomenės sluoksniui tiksliu šaliai iškilusių problemų konstatavimu ir artėjančių reformų skelbimu. Kovoje su korupcija D.Medvedevas pripažino pralaimėjimą, bet jam pavyko iniciatyva pailginti prezidento kadenciją iki šešerių metų, todėl dabar V.Putinas galės likti valdžioje iki 2024 metų.
Tokia perspektyva, atsivėrusi po rokiruotės paskelbimo, pripildė visuomenės diskusiją Rusijoje dejavimais apie sąstingį ir sugrįžimą į SSRS.
V.Putinas šliūkštelėjo alyvos į ugnį straipsniu laikraštyje, kur aprašė Eurazijos ant buvusios SSRS griuvėsių idėją, o virtinė pagiriamųjų biurokratų atsiliepimų apie Brežnevo laikus sutvirtino komentatorių nuomonę, kad V.Putinas sugrįžta ilgam.
Projektai, sukurti artėjant rinkimams, perkėlimai nepakeis reformų, įspėja analitikai, primindami revoliucijas arabų pasaulyje.
"Tikriausiai nepasitenkinimas didės. Jeigu ši tendencija išliks, padidės politinių sukrėtimų per susipriešinimus pavojus", - sakė agentūrai "Reuters" buvęs ekonomikos ministro pavaduotojas, Strateginių tyrimų centro prezidentas Michailas Dmitrijevas.
Jo nuomone, galimybių reformoms langas užsitrenkė, ir V.Putinas vis daugiau jėgų naudos tam, kad patiktų, nes dabartinė lyderio kaukė kažin ar paskutinė.
"Valdžia jau išnaudojo tam būtiną pasitikėjimą...Jai reikia būti maloniai visais požiūriais arba gali didėti nepasitenkinimas dar greičiau nei dabar".
Alfa ir omega
Nepasitenkinimas biurokratais ir valdžios partija neatsiliepia V.Putino asmeniniam populiarumui, ir tai teikia jam pasitikėjimo, mano stebėtojai.
"Jis laiko save nacionaliniu lyderiu", - sakė Nikolajus Petrovas iš Maskvos Carnegie centro.
Tačiau viskas gali pasikeisti po penkerių ar šešerių metų, įspėja J.Levados centro vadovas Levas Gudkovas, vadindamas V.Putino populiarumo mažėjimo tendenciją "lėta ir labai stabilia".
Tyrimai rodo, kad nors vis labiau skverbiasi internetas, tapęs Rusijoje pagrindine pasikeitimo informacija ir nuomonėmis priemone, dauguma 143 mln. žmonių turinčios šalies gyventojų, kaip ir anksčiau, susidaro nuomonę apie politiką ir ekonomiką iš valdžios kontroliuojamų televizijos kanalų naujienų laidų.
Pagrindinis pasaulio vaizde, piešiamame masinių televizijos kanalų ekranuose, tebėra V.Putinas kaip didvyris-lakūnas, raitelis, slidininkas, imtynininkas, archeologas, akvalangininkas, ugniagesys ir galiausiai kombainininkas.
Tačiau demonstratyvus fizinis aktyvumas pamažu užleidžia vietą vengiančio skubėti valdovo orumui ir rimtumui. Šįmet V.Putinos prisipažino kaltas dėl savo plačiai žinomo posakio "pribaigti išvietėje", paaiškindamas, kad nuo to laiko gerokai išaugo kaip politikas.
"Panašu, kad tai sąmoningas dalinis įvaizdžio pakeitimas. Purtinas moka save pakoreguoti", - sakė politologas V.Levis.
Profesionalai įspėja, kad perdėtas manipuliavimo technikų naudojimas gali duoti priešingą rezultatą. To pavyzdys - neseniai socialiniame tinkle "Twitter" lyderio gimimo dienos proga jo šalininkų paskelbtas sveikinimas dvieiliais su pasikartojimu "Ačiū Putinui už tai", tapo karčia satyra apie premjerą.
"Galbūt Putiną ir jos įvaizdžio kūrėjus pasiekė neigiamo atgalinio ryšio banga persistengus parodyti jį kaip vadovaujantį patiną. Šis persistengimas tikriausiai įvyko dėl vaikystės ir paauglystės komplekso, būdingo - tai svarbu pabrėžti - labai daugeliui Rusijos vyrų, perdėto kompensavimo", - mano V.Levis.
"Kompleksas pasireiškia nuolatiniu, dažniausiai nesąmoningu nerimu ir dvejojimu, kuriuos tenka įveikinėti visą gyvenimą", - premjero metamorfozes apibūdino V.Levis.