Vos atskridęs į Prancūzijos sostinę JAV lyderis paskelbė „Twitter“ žinutę, kritikuojančią renginių, kuriuose D. Trumpas dalyvaus, šeimininką už jo pasiūlymus Europos Sąjungai įkurti bendrą jungtinę kariuomenę.
„Prancūzijos prezidentas Macronas ką tik pasiūlė Europai kurti savo kariuomenę, kad apsisaugotų nuo JAV, Kinijos ir Rusijos“, – sakoma D. Trumpo žinutėje, turint galvoje trimis dienomis anksčiau nuskambėjusį E. Macrono pasisakymą.
„Labai įžeidžiama, bet galbūt Europa turėtų pirmiausiai sumokėti sąžiningą indėlį NATO, kurią didžia dalimi subsidijuoja JAV!“ – pridūrė jis.
D. Trumpas, atvykęs į Prancūziją su savo žmona Melania antrąkart nuo atėjimo į valdžią 2017 metais, turėjo omenyje antradienį per vieną interviu paskelbtą E. Macrono raginimą kurti „realią Europos armiją“.
E. Macronas, uolus didesnės Europos integracijos šalininkas, sakė, kad ES bendros ginkluotosios pajėgos reikalingos, kad panaikintų Europos priklausomybę nuo Amerikos karinės galios, juolab kai D. Trumpas neseniai paskelbė, jog Amerika traukiasi iš vienos svarbios Šaltojo karo laikų branduolinio nusiginklavimo sutarties.
„Turime apsisaugoti nuo Kinijos, Rusijos ir netgi Jungtinių Valstijų“, – Prancūzijos prezidentas sakė radijui „Europe 1“. Šis E. Macrono interviu buvo pirmasis atvejis, kai lyderis užsiminė, kad Europai kada nors gali tekti gintis nuo Amerikos.
E. Macronas, smarkiai padidinęs savo šalies gynybos išlaidas, kad Prancūzija vykdytų savo įsipareigojimus finansuoti NATO, taip pat buvo pagrindinis veikėjas, raginęs įkurti devynių Europos šalių bendras greitojo reagavimo pajėgas, nepriklausomas nuo Aljanso.
Šios pajėgos dėl savo dydžio ir uždavinių apimties negali būti laikomos visavertėmis ginkluotosiomis pajėgomis, bet jos galėtų būti greitai pasiųstos į kokią nors karinę operaciją, evakuoti civilių iš karo zonos arba suteikti pagalbą ištikus gaivalinei nelaimei.
Vis dėlto ES federalistų pasiūlymai suformuoti visavertę ES armiją, turinčią bendrą vadovybę, tebėra itin opus klausimas, nes dauguma Bendrijos narių trokšta išsaugoti savo suverenumą.
Prancūzijos pareigūnai sakė, kad E. Macrono pasiūlymai dėl ES „armijos“ tėra raginimas užtikrinti didesnę Bendrijos gynybos integraciją.
Dvišalės derybos, o vėliau pietūs
Konfliktas dėl ES gynybos grasina užtemdinti minėjimo renginius, kuriuose dalyvaus 70 pasaulio lyderių, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Turkijos lyderį Recepą Tayyipą Erdoganą.
Šeštadienį apie vidurdienį vietos laiku Eliziejaus rūmuose E. Macronas susitiks su D. Trumpu ir, kaip manoma, aptars tokius klausimus, kaip Sirija ir Iranas. Vėliau abu prezidentai su žmonomis papietaus.
Pastarąjį kartą Prancūzijos prezidentas D. Trumpą su žmona Paryžiuje priėmė praėjusių metų liepą, kai buvo minima Bastilijos paėmimo diena. Tuomet abu lyderiai privačiai pietavo Eifelio bokšte. Šį kartą susitikimo tonas nebuvo toks šventiškas.
D. Trumpas Paryžiuje šį savaitgalį aplankys dvi amerikiečių kapines, o sekmadienį prie nežinomo kario kapo po Triumfo arka – paminklo kare žuvusiems prancūzams, įvyks iškilminga ceremonija.
Penktadienį kalbėdamas su žurnalistais prieš savo kelionę į Prancūziją, Amerikos prezidentas pasakė „nekantriai jos laukiantis“. „Manau, kad tai bus kažkas labai labai ypatinga“, – sakė jis.
Tačiau už izoliacinę politiką pasisakantis Amerikos lyderis sekmadienio popietę nedalyvaus taikos konferencijoje, kuria E. Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketina pasinaudoti kaip platforma paskatinti daugiašališkumą.
Amerikos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas nesureikšmino D. Trumpo sprendimo nedalyvauti pirmajame Paryžiaus taikos forume, nors V. Putinas ir R. T. Erdoganas dalyvaus. Žurnalistams jis sakė, kad JAV prezidentas Paryžiuje turi „labai daug svarbių klausimų“, kuriuos reikia aptarti.
D. Trumpas ir E. Macronas iš pradžių palaikė šiltus ir draugiškus santykius, ypač per pirmąjį Amerikos prezidento vizitą Paryžiuje. Tačiau vėliau jie nesutarė dėl vis ilgėjančio klausimų sąrašo, įskaitant ir D. Trumpo sprendimą pasitraukti iš 2015 metų Paryžiaus klimato sutarties bei daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos.
Susitikimas miško proskynoje
Pirmojo pasaulinio karo metinių minėjimas vyks liberaliajai pokario tvarkai itin svarbiu metu, kuomet prieš imigraciją nusiteikę populistai vadovauja Jungtinėms Valstijoms ir Brazilijai, dalijasi valdžia Italijoje ir jos siekia Vokietijoje.
Penktadienį Belgijos pasienyje E. Macronas susitiko su britų premjere Theresa May, kad pamėgintų pasiekti pažangos dėl „Brexit“ susitarimo ir tuo pačiu pagerbtų žuvusiuosius per Somos mūšį.
Šeštadienio popietę jis aplankys šiaurinį Kompjenės miestą, kur 1918 metų lapkričio 11 d. traukinio vagone miško proskynoje sąjungininkai ir Vokietija pasirašė Pirmąjį pasaulinį karą nutraukusią paliaubų sutartį.
Šioje vietoje E. Macronas susitiks su A. Merkel. Šis susitikimas simbolizuos artimus šių dviejų šalių santykius, nepaisant fakto, kad jos tarpusavyje nuo 1870 iki 1945 metų triskart kariavo.
Macrono kanceliarija sako, kad D. Trumpas supyko dėl nesusipratimo
Prancūzijos valdžia šeštadienį pamėgino sumažinti įtampą su Jungtinėmis Valstijomis po to, kai Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžiai apie planus kurti bendrą Europos armiją supykdė Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą.
Paryžiaus teigimu, prezidento žodžiai buvo netinkamai suprasti.
D. Trumpas šeštadienį atvyko į Paryžių paminėti Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinių. Penktadienį jis išreiškė pasipiktinimą E. Macrono komentarais, kuriuos pavadino „labai įžeidžiamais“, nes Prancūzijos prezidentas anksčiau šią savaitę JAV paminėjo kartu su Kinija ir Rusija kaip potencialias grėsmes Europos Sąjungos saugumui.
E. Macrono kanceliarija šeštadienį pripažino, kad prezidento pareiškimas „galėtų suklaidinti“, tačiau pabrėžė: „Jis niekada nesakė, kad mums reikia Europos kariuomenės kariauti prieš Jungtines Valstijas“.
Dauguma žiniasklaidos priemonių citavo E. Macrono interviu, kurį jis antradienį davė radijo stočiai „Europe 1“.
„Susiduriame su mėginimais įsilaužti kibernetinėje erdvėje ir intervencijomis kitose mūsų demokratinio gyvenimo srityse, – pareiškė E. Macronas. – Turime apsisaugoti nuo Kinijos, Rusijos ir netgi Jungtinių Valstijų.“
„Kai matau prezidentą D. Trumpą prieš kelias savaites skelbiant, kad jis pasitrauks iš svarbios nusiginklavimo sutarties, kuri buvo pasirašyta po devintojo dešimtmečio viduryje kilusios Europos raketų krizės, kas yra pagrindinė auka? Europa ir jos saugumas“, – pareiškė Prancūzijos lyderis.
Vėliau E. Macronas argumentavo poreikį sukurti „tikrą Europos kariuomenę“, kuri suteiktų Europai strateginę autonomiją, tai yra, kad jos saugumas nebepriklausytų nuo Jungtinių Valstijų karinės galios.
D. Trumpo dvejonės dėl paramos NATO, kuria Europa kliaujasi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, paskatino daugelį Europos sostinių iš naujo įvertinti Europos saugumo poreikius. Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau taip pat viešai yra pasakiusi, kad Europa nebegali kliautis vien tik Amerikos karine galia.
Vienas iš artimiausių Prancūzijos prezidento politinių sąjungininkų šeštadienio rytą užsipuolė D. Trumpą. Vienas iš E. Macrono politinės partijos steigėjų Richard'as Ferrand'as pareiškė, kad D. Trumpo penktadienį vakare paskelbta tviterio žinutė apie E. Macroną buvo labai „agresyvi“.
Jo teigimu, šią žinutę parašė „keliaujantis prekijas, norintis daugybe būdu skatinanti amerikietiškų ginklų pardavimus, nors mes norime užtikrinti, jog Europa ... gebėtų apsiginti pati ir pati pasigaminti ginklų, kad apsigintų“, radijui „Europe 1“ sakė R. Ferrand'as, Prancūzijos žemųjų parlamento rūmų pirmininkas.
Kaip bebūtų, D. Trumpas per vėliau šeštadienį įvykusį susitikimą su E. Macronu mėgino sklaidyti įtampą ir tikino, jog Jungtinės Valstijos toliau padės ginti Europą, nors pabrėžė, kad Senasis žemynas privalo užtikrinti sąžiningą finansinį indėlį šioje srityje.
D. Trumpas sakė, kad E. Macronas „supranta, jog Jungtinės Valstijos gali daryti tik tiek“, kiek prisideda prie Europos gynybos dabar. Tačiau jis taip pat leido suprasti, kad Amerika šio vaidmens neišsižada ir pareiškė: „Mes norime padėti.“