Šešias dienas per metus Rusijos Volgogrado miestas vėl galės vadintis Stalingradu
Rusijos Volgogrado miestas šešis kartus per metus vėl galės vadintis Stalingradu. Atitinkamą sprendimą ketvirtadienį priėmė miesto valdžia, patenkinusi karo veteranų prašymą.
Ateinantį šeštadienį miestas prie Volgos minės 70-ąsias Stalingrado mūšio metines. Šis pavadinimas jam bus sugrąžintas ir per dar penkias atmintinas dienas.
Istorikai, žmogaus teisių aktyvistai ir politikai atkreipia dėmesį į tai, kad sovietų diktatorius Josifas Stalinas kaltas dėl daugybės žmonių mirčių ir įspėja negarbinti jo kaip didvyrio. Netgi J. Stalino šalininkai pripažįsta, kad jis į gulagus, o kartu ir į mirtį nusiuntė milijonus žmonių. J. Stalinas vadovavo Sovietų Sąjungai beveik tris dešimtmečius - iki savo mirties 1953-iaisiais.
Pramoninis miestas nuo 1925 metų vadinosi Stalingradu, tačiau 1961-aisiais jam vėl grąžintas Volgogrado vardas.
Prieš 70 metų Raudonoji armija Stalingrade pasiekė pergalę prieš vokiečių dalinius. Tai buvo vienas didžiausių Antrojo pasaulinio karo mūšių.
Prisimenamas kaip didvyriška pergalė
Stalingrado mūšis, laikomas lemiamu posūkiu Antrajame pasauliniame kare ir nusinešęs apie 2 mln. gyvybių abiejose pusėse, postsovietinėje Rusijoje yra prisimenamas kaip didvyriška pergalė, nors jo aukų skaičius kelia šiurpą, o Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino strategija daug kam atrodo abejotina.
Šis pietinis miestas buvo pervardytas Volgogradu 1961 metais, kai Sovietų Sąjungos lyderiai pripažino lyderio tirono nusikaltimų mastą. Tačiau senasis jo pavadinimas tebėra mūšio, trukusio pusę metų, sinonimas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris yra pareiškęs, kad pergalė vadinamajame Didžiajame Tėvynės kare buvo didžiausias jo šalies pasiekimas, tikriausiai dalyvaus atminimo ceremonijose Volgograde, per kurias bus surengtas šimtų karių, aprengtų Antrojo pasaulinio karo laikų Raudonosios armijos uniformomis, paradas.
"Stalingrado mūšis - labiausiai sukrečiantis Didžiojo Tėvynės karo simbolis. Šis karas tebėra gyvas jį išgyvenusių ir tų žmonių artimųjų atmintyje", - istorikas Vitalijus Dymarskis sakė naujienų agentūrai AFP.
"Patriotizmas yra pagrindinis dalykas dabartinei valdžiai, kuri aiškiai žvelgia atgal. Jie nenori prisiminti praeito amžiaus 10-o dešimtmečio ir dėl šios priežasties jie pasirinko sovietinę praeitį", - pridūrė jis.
Rusijos televizija šeštadienį transliuos naują dramatizuotą dokumentinį filmą, žadantį atskleisti naujų paslapčių apie "mūšį, pakeitusį pasaulio istoriją".
"Žodis "Stalingradas" tapo Rusijos armijos ištvermės, rusų kario narsos simboliu", - skelbia valstybinė televizija "Rossija 1".
Rusijos dabartiniai lyderiai neneigia prieš karą įvykdytų Stalino nusikaltimų, vykdant kruvinus valymus ir priverstinę žemės ūkio kolektyvizaciją, tačiau jie linkę nesureikšminti šio diktatoriaus padarytų pražūtingų karinės strategijos klaidų.
Rusijos komunistų partija įteikė V.Putinui peticiją, kurią pasirašė daugiau nei 35 tūkst. žmonių, reikalaudami, kad Volgogradui būtų grąžintas Stalingrado pavadinimas. Tačiau pernai atlikta nepriklausomos agentūros "Levados centras" apklausa rodė, kad tokiam žingsniui pritaria tik 18 proc. Rusijos gyventojų.
Miesto, kuris per karą buvo virtęs griuvėsiais, centre vėliau išdygo didingi pastatai. Dabar Volgograde gyvena per milijoną žmonių, o jo priemiesčiai nusitęsę toli palei Volgos upę.
Virš miesto iškilusi 87 metrų aukščio statula "Tėvynė šaukia", vaizduojanti moterį su iškeltu kalaviju, tebėra įspūdingas priminimas apie Sovietų Sąjungos buvusią galybę.
Ši statula, kuri yra vienas iš aukščiausių paminklų pasaulyje, buvo atidengta 1967 metais memorialiniame parke kaip šalies pakilimo iš karo griuvėsių simbolis.
Po šešis mėnesius trukusių kruvinų susirėmimų, įskaitant dažnas įnirtingas karių grumtynes akis į akį griuvėsiais užverstose gatvėse ir pastatuose, atkurti Sovietų Sąjungos karinės pramonės pajėgumai ir sąjungininkų materialinė pagalba galiausiai sukūrė sąlygas Raudonajai armijai apsupti Stalingradą puolančią nacių armiją.
Vokiečių 6-osios armijos vadas Friedrichas von Paulus, kuriam jau patekus į apsuptį nacių lyderis Adolfas Hitleris suteikė feldmaršalo laipsnį, tikintis, kad miestas bus ginamas iki paskutinio kraujo lašo, pasidavė 1943 metų sausio 31 dieną. Kapituliacija buvo visiškai baigta iki vasario 2-osios.
Į nelaisvę pateko apie 91 tūkst. vermachto karių, tarp jų pats F.von Paulus, nepaklusęs A.Hitlerio įsakymui žūti mūšyje. Vėliau jis davė parodymus apie nacių režimo lyderius Niurnbergo tribunole ir buvo paleistas 1953 metais. Buvęs armijos vadas gyveno komunistinėje Rytų Vokietijoje iki savo mirties 1957-aisiais.
6-osios armijos kapituliacija buvo pirmasis didelis nacių pralaimėjimas Antrajame pasauliniame kare, po kurio vokiečių pajėgos pradėjo trauktis iš Sovietų Sąjungos teritorijos, užimtos per žaibišką invaziją 1941 metais, užklupusios J.Staliną visiškai nepasiruošusį ją atremti.
Tačiau Stalingrado mūšyje sudėtų žmonių aukų paliktos žaizdos dar nėra užgijusios abiejose pusėse.
"Būdavo bombarduojama nuo devynių ryto iki ketvirtos po pietų, - pasakojo 93 metų Taisa Postnova, kuri tame mūšyje taip pat buvo sanitarė. - Nuolat plūdo sužeistieji. Tie, kuriems suteikdavome pagalbą, grįždavo į frontą."
Ji prisiminė, kaip tekdavo išgyventi, tenkinantis itin šykščiomis vandens atsargomis.
"Dažnai tie, kurie ilgiau neištverdavo, eidavo prie Volgos ieškoti vandens, tačiau būdavo nušaunami", - sakė ji.