Per susitikimą Kyjive, kuriame dalyvavo ir Volodymyras Zelenskis, R. Habekas prisiminė, kad Ukrainos prezidentas jį apie konflikto eskalavimą įspėjo dar 2021 metais. Tačiau tuo metu Vokietija negalėjo arba nenorėjo suteikti Kyjivui prašomos karinės pagalbos.
„Pakeitėme savo poziciją, bet tai užtruko per ilgai“, – kalbėjo R. Habekas.
Jis pabrėžė, kad galbūt ne visi Vokietijos politikai mano taip kaip jis.
„Tačiau man labai gėda, kad buvo per vėlu“, – apibendrino vicekancleris.
R. Habeckas pirmadienį netikėtai atvyko į Kyjivą aptarti pokarinio Ukrainos atstatymo klausimų.
Ministerijos atstovė spaudai AFP patvirtino, kad R. Habeckas atvyko į Ukrainos sostinę, tačiau atsisakė pateikti daugiau informacijos, motyvuodama „saugumo sumetimais“.
Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad R. Habeckas atvyko traukiniu, lydimas nedidelės verslo delegacijos.
Pasak populiariausio Vokietijos laikraščio „Bild“, Kyjivo geležinkelio stotyje R. Habeckas žurnalistams sakė, kad atvyko į Ukrainą, norėdamas parodyti, „kad mes tikime, jog ji nugalės ir bus atstatyta“.
Ukraina bus „ekonomiškai stipri partnerė ateityje“, – pasak leidinio, sakė R. Habeckas.
R. Habeckas Ukrainoje lankėsi pirmą kartą nuo Rusijos invazijos prieš daugiau nei metus. Daugelis kitų Vokietijos pareigūnų, įskaitant kanclerį O. Scholzą ir užsienio reikalų ministrę Annaleną Baerbock, jau yra čia buvę.
Kartu su R. Habecku keliavo ir Vokietijos pramonės federacijos (BDI) vadovas Siegfriedas Russwurmas. Jis sakė, kad ši kelionė yra „signalas ukrainiečiams, kad Vokietijos ekonomika juos palaiko“, pranešė „Bild“.
Pasaulio banko skaičiavimais, Ukrainos atsigavimui ir atstatymui reikės mažiausiai 380 mlrd. eurų. Didžiausias numatomas poreikis yra transporto, po to būsto ir energetikos srityse.
