Šis žingsnis sudaro sąlygas griežtam JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo kritikui tapti oficialiu valstybės vadovu.
Partijų lyderiai mėnesius nesutarė, ką iškelti kandidatu į prezidentus, iš šio posto dėl garbaus amžiaus nusprendus pasitraukti 76 metų Joachimui Gauckui – buvusiam pastoriui iš buvusios komunistinės Rytų Vokietijos.
Kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) pareiškė palaikymą populiariausiam šalies politikui F.-W. Steinmeieriui, kurio kandidatūrą iškėlė diplomatijos vadovo partiečiai socialdemokratai. Šiam žingsniui taip pat pritarė koalicijos partnerė Bavarijos krikščionių socialinė sąjunga (CSU).
„Dabar tai oficialu“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas CSU šaltinis. Naująjį prezidentą – figūrą, kuri turėtų būti virš partijų politikos ir tarnauti kaip moralinis šalies vėliavnešys – vasario 12 dieną išrinks speciali parlamentarų, 16 federalinių žemių delegatų ir kitų svarbių žmonių asamblėja.
60 metų F.- W. Steinmeieris pastaraisiais mėnesiais iškilo kaip pagrindinis JAV išrinktojo prezidento D.Trumpo kritikas Vokietijos vyriausybėje.
Kitą dieną po šoką sukėlusios D.Trumpo pergalės rinkimuose jis perspėjo, kad transatlantiniai santykiai taps „keblesni“.
„Manau, turime tikėtis, kad Amerikos užsienio politika mūsų atžvilgiu taps mažiau nuspėjama ir kad Jungtinės Valstijos bus labiau linkusios priiminėti sprendimus vienos“, – sakė jis.
JAV rinkimų kampanijos metu F.-W. Steinmeieris kalbėjo dar tiesmukiau: sakė, kad D.Trumpo prezidentavimo perspektyva yra „bauginanti“ perspektyva pasauliui. Jis taip pat lygino D.Trumpą su „neapykantos skelbėjais“ ir sakė, kad šis respublikonas turi daug bendra su „baimės skleidėjais“ Vokietijos dešiniojo sparno populistinėje partijoje „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES šalininkais.
Atvirumas, griežtumas ir pragmatizmas F.-W. Steinmeieris, Vokietijos politinės sistemos veteranas ir pažįstamas veidas pasaulio sostinėse, 2005–2009 metais, valdant A. Merkel pirmajai „didžiajai koalicijai“, buvo vicekancleris ir diplomatijos vadovas.
2013-aisiais antrą kartą pradėjęs dirbti užsienio reikalų ministro poste jis kartais sulaukdavo kritikos už bandymus išlaikyti komunikacijos linijas su Rusija, nors dėl Ukrainos santykiai su Maskva blogėjo.
Nors jo partija gyrė jo prieigą kaip atitinkančią jų „Ostpolitik“ (Rytų politikos) tradiciją, kritikai kaltino jį esant Rusijos apologetu. Šiemet birželį net sąjungininkus nustebino jo perspėjimas NATO „nežvanginti ginklais ir nekurstyti karo“, paskelbtas po Aljanso karinių pratybų Rytų Europoje, reaguojant į numanomą Rusijos keliamą grėsmę.
F.-W.Steinmeieris taip pat atvirai reiškė nepritarimą Turkijoje vis plačiau taikomoms griežtoms priemonėms po liepą kariškių surengto nesėkmingo bandymo įvykdyti perversmą ir sakė, kad tuo neturėtų būti naudojamasi kaip pretekstu opozicijai nutildyti.
Kandidato į prezidentus pasirinkimas gali blaškyti A. Merkel, kuri rengiasi, kaip tikimasi, artimiausiomis savaitėmis priimti sprendimą kitais metais siekti ketvirtos kadencijos kanclerio poste.
Šią savaitę ji priims kadenciją baigiantį JAV prezidentą Baracką Obamą su kuriuo aštuonerius jo darbo šiame poste metus palaikė glaudžius darbo santykius. Iš A. Merkel, kuri tikriausiai yra antra galingiausia demokratijos lyderė pasaulyje, tikimasi pragmatinio kurso D.Trumpo atžvilgiu, nors ji ir tvirtino, kad vers jį laikytis pagrindinių demokratinių principų ir vertybių.