Judėjimas skelbia, kad sieks priešintis kanclerės Angelos Merkel centristinės koalicinės vyriausybės „neoliberaliajai politikai“, kovos už darbo vietų ir pensijų saugumą, aplinkos apsaugą ir „tikrąją demokratiją, nevaldomą bankų, korporacijų ir lobistų“.

Judėjimo įkūrėjai viliasi aplink save suburti ir suvienyti trijų Vokietijos kairiojo sparno partijų šalininkus, taip pat palenkti į savo pusę dirbančiųjų klasei priklausančius nusivylusius rinkėjus, atsigręžusius į kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).

Šio judėjimo pagrindiniai iniciatoriai yra 49 metų Sahra Wagenknecht iš kraštutinių kairiųjų partijos „Kairė“ (Die Linke) ir jos vyras 74 metų Oskaras Lafontaine'as – buvęs finansų ministras, socialdemokratus iškeitęs į ultrakairiųjų stovyklą.

S. Wagenknecht naują judėjimą pristatys per spaudos konferenciją Berlyne 10 val. 30 min. vietos (11 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Ši politikė, kilusi iš buvusios komunistinės Rytų Vokietijos, yra dažna televizijos pokalbių laidų viešnia, nevengianti aštrių pasisakymų ir garsėjanti puikiais retoriniais sugebėjimais.

Ji ne kartą išprovokavo kontroversiją savo griežta kritika Europos Sąjungai ir palankiais pasisakymais apie Rusijos lyderį Vladimirą Putiną.

Be to, Z. Wagenknecht nukrypo nuo tradicinės kairiojo sparno pozicijos imigracijos atžvilgiu. Jos pozicija, kad vadinamieji ekonominiai migrantai atima darbus iš mažas pajamas gaunančių vokiečių ir tampa sunkia našta viešųjų paslaugų sektoriui, yra artimesnė ultradešiniajam sparnui.

Tačiau skirtingai nei antiislamiška partija (AfD), S. Wagenknecht nėra nusiteikusi prieš imigrantus ir pabėgėlius apskritai. Ji gina Vokietijos prieglobsčio įstatymą ir ragina padėti žmonėms, bėgantiems nuo persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimų savo gimtinėse.

„Atvirų sienų visiems žmonėms“ idėja yra nerealistiška“, – neseniai viename interviu sakė ši politikė.

„Jei pagrindinis kairiosios politikos rūpestis yra atstovauti socialiai remtinoms grupėms, tuomet pozicija dėl sienų nereikalingumo absoliučiai kertasi su buvimu kairėje politinio spektro pusėje“, – kalbėjo ji.

Prieš Merkel nukreiptas aljansas

„Kelkitės“ bent jau pradžioje bus judėjimas, o ne registruota politinė partija, todėl prie jo galės prisijungti bet kas, įskaitant kairėn linkstančius žaliuosius.

Rugpjūčio viduryje pristatytoje judėjimo interneto svetainėje cituojamas regio dainininko Bobo Marley šūkis „Kelkitės, stokitės!“ ir drąsiai rašoma, kad „joks politikas, jokia partija neišspręs mūsų problemų, jei patys jų nespręsime“.

Trijų kairiojo sparno partijų lyderiai vieningai atmetė S. Wagenknecht ir O. Lafontaine'o planą, o nuomonės dėl šio judėjimo tikslų ir sėkmės skiriasi.

Kai kurie komentatoriai šį judėjimą laiko gerokai pavėluotu kairiojo sparno jėgų, nuo kurių nusigręžė rinkėjai ir kurios prarado pasitikėjimą per 13 metų trunkantį A. Merkel viešpatavimą, aljansu.

Savaitraštis „Der Spiegel“ rašo, kad po to, kai pernai populistų kurstomas visuomenės pyktis dėl imigracijos padėjo į parlamentą prasimušti AfD, „atėjo metas steigti judėjimą, kuris telktų kairiuosius“.

Tačiau griežčiausi šio plano kritikai teigia, kad „Kelkitės“ yra savanaudiškas S. Wagenknecht ir O. Lafontaine'o projektas, dar labiau suskaldysiantis ir susilpninsiantis kairįjį sparną.

„Kairės“ pirmininkas Berndas Riexingeris atkreipė dėmesį į virtinę pastarojo meto neonacių išpuolių prieš imigrantus ir sakė, kad „ypač tokiu metu, kai rudieji vėl medžioja žmones gatvėse, kairysis sparnas turi rodyti vienybę ir aiškų kursą, nukreiptą prieš dešiniuosius“.

Idėja Vokietijoje kurti panašaus pobūdžio kairiųjų aljansą yra nenauja, tačiau būdavo atmetama – visų pirma dėl „Kairės“ bekompromisės ultrakairiosios pozicijos tam tikrais klausimais, pavyzdžiui, jos raginimo panaikinti NATO.

Dėl to nepavyko suformuoti vadinamosios „raudonosios-raudonosios-žaliosios“ koalicijos netgi tais metais, kai trys kairiojo sparno partijos drauge turėjo daugumą parlamente.

Per paskutinius rinkimus, kai į Bundestagą netikėtai prasimušė ultradešinioji partija AfD, bendra parama kairiojo sparno partijoms smuktelėjo žemiau 40 procentų.

Vokietijos socialdemokratai (SPD) po prasčiausio savo pasirodymo visuotiniuose rinkimuose nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos vėl sudarė koaliciją su A. Merkel konservatoriais, o šis žingsnis dar labiau demoralizavo partiją.

Judėjimo „Kelkitės“ pristatyme Berlyne dalyvaus ir SPD atstovė Simone Lange. Ši palyginti menkai žinoma politikė kandidatavo į SPD generalinio sekretoriaus postą ir netikėtai surinko net 27,6 proc. balsų, o toks rezultatas laikomas dar vienu partijos viduje tvyrančio nepasitenkinimo įrodymu.

Daugiau nei 150 metų gyvuojančią SPD, tradicinės dirbančiųjų klasės partiją, po skausmingų ankstesnio kanclerio Gerhardo Schroederio darbo ir socialinių reformų paliko daug narių, o šiuo metu jos populiarumas nesiekia nė 20 procentų.