„Deja, retai galima rinktis tiekėjus pagal jų simpatiją politinei sistemai – tas pats ir su nafta. Mano nuomone, nepriklausomybę užtikrina ne ryšių nutraukimas, o, veikiau, kuo didesni ryšiai su kuo daugiau partnerių“, – politikas teigė, atsakydamas į klausimą apie dujotiekį.
Ketvirtadienį Vokietijos žaliųjų partijos kopirmininkė Annalena Baerbock, galinti tapti užsienio reikalų ministre naujojoje vyriausybėje, interviu žiniasklaidos grupei „Funke“ pareiškė, kad dalis atsakomybės už situaciją Europos dujų sektoriuje tenka Rusijai. Ji paragino neišduoti eksploatacijos leidimo dujotiekiui „Nord Stream 2“ tol, kol nebus įgyvendinti visi Europos Sąjungos reikalavimai.
„Nord Stream 2“ dujotiekį sudaro du vamzdžiai, nutiesti Baltijos jūros dugnu nuo Rusijos iki Vokietijos. Jo metinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų. Dujotiekio tiesimas buvo sustojęs 2019 m. gruodį po to, kai Šveicarijos bendrovė „Allseas“ atsisakė vykdyti darbus gresiant sankcijoms iš JAV. Darbai buvo atnaujinti 2020 m. gruodį ir visiškai baigti 2021 m. rugsėjo 10 d. Planuojama, kad dujotiekis pradės veikti iki šių metų pabaigos. Rusijos dujų įmonė „Gazprom“ skelbė šiemet juo galinti tiekti 5,6 mlrd. kubinių metrų dujų.
