aA
COVID-19 tebeplintant Europoje, Vokietijoje fiksuojamas palyginti nedidelis mirtingumas nuo naujojo koronaviruso toliau intriguoja ekspertus. Kai kurie iš jų abejoja duomenų rinkimo metodologijos patikimumu, kiti teigia, jog šalyje atliekama labai daug tyrimų, todėl pateikiama informacija yra tiksli.
Koronavirusas Vokietijoje
Koronavirusas Vokietijoje
© Reuters / Scanpix

Nors pandemija kaip reikiant smogė Vokietijai – Johnso Hopkinso universitetas sekmadienį ryte patvirtino 22 364 užsikrėtimo atvejus, kol kas mirė tik 84 žmonės, rašoma theguardian.com.

Tai reiškia, kad Vokietijoje mirtingumas nuo naujojo koronaviruso yra mažiausias iš 10 labiausiai infekcijos paveiktų šalių – 0,3 proc., palyginti su 9 proc. Italijoje ir 4,6 proc. Jungtinėje Karalystėje.
Ryškus kontrastas Italijai yra itin stebinantis, nes abiejose šalyse gyvena daugiausiai vyresnio amžiaus (vyresnių nei 65-erių metų) žmonių Europos mastu. Įdomu tai, kad, remiantis „Bloomberg“ visuotiniu sveikatos indeksu, italų gyvenimo būdas yra sveikesnis nei vokiečių.

Vokietijos politikai ir vyriausieji sveikatos priežiūros specialistai nenoriai komentuoja žemą mirtingumą, o įvykiai klostosi labai sparčiai. Roberto Kocho instituto (RKI), svarbiausios vyriausybinės visuomenės sveikatos įstaigos, prezidentas Lotharas Wieleris sakė, kad galiausiai Vokietijos ir Italijos mirtingumo rodikliai neturėtų labai skirtis.

„Dar per anksti tvirtinti, jog Vokietija yra geriau pasiruošusi COVID-19 pandemijai už kitas šalis“, – pareiškė Marylyn Addo, vadovaujanti Hamburgo universiteto Medicinos centro Infektologijos katedrai.

M. Addo teigimu, vienas iš galimų žemų mirtingumo rodiklių paaiškinimų yra tas faktas, jog šiaurinėje Italijos dalyje ligoninės yra perpildytos naujų pacientų, o Vokietijos ligoninėse situacija kol kas yra mažiau ekstremali. Be to, vokiečiai turėjo daugiau laiko atlaisvinti lovų, parūpinti įrangos ir perskirstyti personalą.

„Vokietija turi vieną pranašumą: pradėjome profesionalų kontaktinių asmenų sekimą, kai tik buvo pranešta apie pirmuosius koronaviruso atvejus, – sakė M. Addo. – Laimėjome šiek tiek laiko, kad klinikos galėtų pasiruošti artėjančiai audrai.“

Vokietija pradėjo gana anksti tirti žmones net pasireiškus lengvesniems simptomams. Vadinasi, patvirtintų atvejų skaičius gali padėti susidaryti tikslesnį viruso plitimo šalyje vaizdą, palyginti su kitomis valstybėmis.

Remiantis Vokietijos nacionalinės statutinių sveikatos priežiūros specialistų asociacijos duomenimis, per dieną šalyje galima atlikti maždaug 12 tūkst. COVID-19 tyrimų. Tiesa, L. Wieleris sakė, kad pajėgumai siekia 160 tūkst. tyrimų per savaitę.

Nors Vokietijos gyventojai netiriami taip intensyviai, kaip tai daroma Pietų Korėjoje, prieš daugiau nei mėnesį buvo parengtos rekomendacijos tirti žmones net jei jų simptomai yra švelnūs, jeigu jie turėjo kontaktą su sergančiu asmeniu arba neseniai lankėsi „didelės rizikos šalyje“, pavyzdžiui, Italijos Lombardijos regione arba Uhane, Kinijoje.

Užsikrėtusiųjų pirmosiomis savaitėmis amžiaus vidurkis taip pat buvo mažesnis nei kitose šalyse. Daugelis jų – sveiki ir geros fizinės formos žmonės, grįžę iš slidinėjimo kurortų Austrijoje ar Italijoje. Tai gali būti dar viena žemo mirtingumo priežastis.

„Darau prielaidą, kad daugelis COVID-19 infekuotų jaunų italų net nebuvo ištirti, – laikraščiui „Die Zeit“ sakė Berlyno „Charite“ ligoninės virusologas Christianas Drostenas. – Todėl mirtingumo rodiklis Italijoje yra didesnis.“


C. Drostenas patarinėja Vokietijos sveikatos apsaugos ministerijai ir įspėjo, jog šalies mirtingumo rodiklis greičiausiai padidės ateinančiomis savaitėmis, kai pasidarys sunkiau nustatyti didelės rizikos sritis, o tyrimų pajėgumai nebeatitiks poreikio.

„Atrodys, kad koronavirusas pasidarė pavojingesnis, tačiau tai tebus statistinis artefaktas, rezultatų iškraipymas. Padidėjęs mirtingumo rodiklis tiesiog atspindės tai, kas jau prasidėjo – neužfiksuojame vis daugiau ir daugiau susirgimo atvejų“, – aiškino C. Drostenas.

Šalyje taikoma duomenų rinkimo metodologija gali būti kita didžiulio skirtumo tarp Italijos ir Vokietijos statistikos priežastis.

Jeigu Vokietijoje pacientui nustatoma COVID-19 infekcija, gydytojas informuoja vietos sveikatos priežiūros instituciją, kuri internetu persiunčia duomenis RKI. Šiam procesui būdinga delsa paaiškina, kodėl kasdien RKI pateikiami skaičiai yra pastoviai mažesni už Johnso Hopkinso universiteto nurodomus skaičius, kuris savo duomenų lenteles atnaujina dažniau. Pavyzdžiui, sekmadienį 10 val. RKI pranešė tik apie 55 mirties atvejus Vokietijoje.

Skirtingai nei Italijoje, Vokietijoje kol kas netaikomi plataus masto mirusiųjų tyrimai dėl naujojo koronaviruso. RKI sakė, kad jeigu asmuo, kuriam įtariamas koronavirusas, nebuvo ištirtas jam gyvam esant, tyrimas gali būti atliktas po mirties, tačiau, turint omenyje Vokietijos decentralizuotą sveikatos apsaugos sistemą, tokia praktika kol kas netapo įprastine visoje šalyje.

Taigi, teoriškai įmanoma, kad kai kurie neištirti žmonės mirė savo namuose ir nepateko į mirtingumo nuo COVID-19 statistiką. Praktikuojantys gydytojai, kaip antai M. Addo, nemano, jog tokių oficialiai neužfiksuotų atvejų skaičius yra statistiškai reikšmingas. „Dar nemačiau duomenų, kuriuos išanalizavus būtų galima daryti prielaidą, kad dabartinė statistika neatspindi didelio skaičiaus nuo koronaviruso mirusių žmonių, kurie nebuvo ištirti, – sakė ji. – Kvėpavimo takų ligas gydančios klinikos seniai buvo įspėtos apie COVID-19, todėl labai nustebčiau, jeigu neįtrauktų mirčių skaičius pasirodytų besąs didelis.“

Į RKI pateikiamus oficialius mirtingumo duomenis įtraukiami ir nuo naujojo koronaviruso mirę žmonės, ir kitų sveikatos sutrikimų turėję sirgusieji COVID-19, kurių tikslios mirties priežasties nepavyko nustatyti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(64 žmonės įvertino)
4.3750

Top naujienos

Vieno valstiečio reputacijai gelbėti skubiai pakeista viena iš karantino nuostatų (946)

Tam, kad bent iš dalies būtų galima teisiškai pateisinti Seimo nariui, „valstiečiui“ Dainiui...

Pirmąją savaitės pusę orai bus saulėti, sausi ir šilti (10)

Pirmadienio dieną mūsų šalies orus lems anticiklonas. Diena bus saulėta, plonų debesų pasirodys...

Pritrūkus darbo Lietuvoje, pasiūlymų dairosi užsienyje: įspėja, kad visiems jų neužteks (138)

Lietuvos įdarbinimo agentūros jau ruošiasi vasaros sezonui. Atstovai pasakoja, kad lietuviai ir...

Netrukus į Prancūziją grįš grupė žmonių, net nenutuokiančių apie prasidėjusią pandemiją (76)

Tikriausiai apie pasaulį siaubiantį naująjį koronavirusą jie žino nedaug arba visai nieko....

Nėra imunitetą stiprinančio supermaisto, tačiau mineralai ir vitaminai yra būtini: įvardijo 3 svarbiausius (44)

Imuninė sistema pastaruoju metu nuolat linksniuojama dėl koronaviruso pandemijos, tačiau ji...

Taip seniau gydytojai saugojosi nuo maro: manė, kad padės keistos kaukės su snapais (51)

Septynioliktame amžiuje žmonės tikėjo, kad tokia apranga padeda išvalyti apnuodytą orą. Jie klydo.

Johnsonas dėl COVID-19 simptomų pristatytas į ligoninę (97)

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas buvo pristatytas į ligoninę atlikti papildomų...

Gediminas Jankauskas. Ateistas iš Dievo malonės: Luiso Bunuelio sapnai ir iliuzijos (5)

Luiso Buñuelio (1900–1983) kūryba, kurios pradžia – žymiausias pasaulyje kino rebusas...

Klaipėdos laboratorija atnaujino darbą, pranešė uostamiesčio meras (20)

Klaipėdos universitetinės ligoninė s (KUL) laboratorija vėlų sekmadienio vakarą atnaujino...

|Maža didelių žinių kaina