Tai reiškia, kad Vokietija gynybai dabar skirs daugiau nei 2 proc. savo metinio BVP – ilgalaikio NATO tikslo, kurio šalis anksčiau vis nepasiekė – nepaisant JAV ir ypač buvusio prezidento Donaldo Trumpo spaudimo. Pabrėžta, jog NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai yra nepajudinami, bus ginamas kiekvienas Aljanso centimetras.
Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala savo „Facebook“ paskyroje rašo, kad, anot jo, Vokietijos kanclerio Olofo Scholzo kalba gali tapti istorine akimirka šios šalies santykių su Rusija istorijoje.
Ekspertas išskyrė keletą punktų:
Kancleris be jokių dviprasmybių, sau neįprastu aštriu kalbos stiliumi pasmerkė Rusijos agresiją.
Pabrėžta, jog NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai yra nepajudinami, bus ginamas kiekvienas Aljanso centimetras.
Vokietija per kelias paras reikšmingai keičia savo praktinę politiką: pritarta SWIFT sankcijoms Rusijos bankams; sankcijoms Rusijos Centriniam Bankui; siunčiama ginkluotė Ukrainai; suspenduotas Nord Stream 2.
Stiprinama Vokietijos kariuomenė: sukuriamas specialus 100 mlrd eurų fondas karinėms pajėgoms. Vokietijos gynybos išlaidos didės ir viršys 2 proc. nuo BVP (Socialdemokratai iki šiol priešinosi net 2 proc. tikslo kėlimui, jo nebuvo konkrečiai išreikšto koalicijos susitarime; 2021 m. išlaidos siekė 1.53% BVP). Didelė dalis kalbos skirta konkretiems gynybos stiprinimo planams.
Kiek įmanoma greičiau bus statomi du suskystintų dujų LNG terminalai.
Vokietijos kancleris O. Scholzas sako, kad pasaulis „įžengė į naują erą“ po Rusijos invazijos į Ukrainą ir „negali būti kito atsakymo į Putino agresiją“.
Vokietijos kancleris sako vis dar esąs pasirengęs kalbėtis su Rusija
Sekmadienį pasirodė ir pranešimas, kad Vokietijos kancleris pareiškė, jog vis dar neatmeta derybų su Rusija galimybės, tačiau įspėjo, kad Maskva turi būti pasiruošusi vesti „tikrą dialogą“.
„Neatsisakysime vesti derybų su Rusija. Net esant tokiai drastiškai padėčiai diplomatijos uždavinys yra palaikyti atvirus ryšio kanalus“, – sakė kancleris parlamente.
„Visa kita būtų neatsakinga“, – pabrėžė jis.
Londonas: karas Ukrainoje gali tęstis kelerius metus
Rusijos ir Ukrainos konfliktas gali tęstis „kelerius metus“ ir pasaulis turi būti pasirengęs, kad Maskva „sieks panaudoti dar baisesnius ginklus“, sekmadienį įspėjo Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
„Bijau, kad tai tęsis ilgai, galbūt kelerius metus. Rusija turi stiprias pajėgas, o mes žinome, kad ukrainiečiai drąsus, jie pasiryžę ginti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą, jie pasiryžę kautis“, – sakė ji televizijai „Sky News“.
Pasak L. Truss, žvalgybos duomenys rodo, kad ukrainiečių kariai toliau priešinasi Rusijos invazinėms pajėgoms ir praėjusią naktį „reikšmingų pokyčių“ neįvyko.
Tačiau ji įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali dislokuoti daugiau mirtinos ginkluotės.
„Tai galėtų būti V. Putino galo pradžia, ir aš bijau, kad jis yra pasiryžęs šiame kare panaudoti pačias baisiausias priemones“, – kalbėjo L. Truss.
„Nuogąstauju, kad šis konfliktas gali būti labai labai kruvinas. Mes turime būti pasirengę, kad Rusija sieks panaudoti netgi baisesnius ginklus“, – sakė britų diplomatijos vadovė.
Tačiau V. Putinui „derėtų žinoti, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) jau stebi, kas vyksta Ukrainoje, ir bus rimtų pasekmių jam asmeniškai“, sakė ji.
Vakarų sąjungininkės šeštadienį susitarė dėl virtinės naujų sankcijų Maskvai, įskaitant „tam tikrų“ Rusijos bankų atsiejimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, leidžiančios lengvai ir saugiai kasdien pervesti milijardus dolerių tarp daugiau kaip 11 tūkst. bankų ir kitų finansinių institucijų visame pasaulyje.
Šalys taip pat sutarė nustatyti „ribojamųjų priemonių“ Rusijos centriniam bankui.