59 metų A. Laschetas, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras ir artimas A. Merkel sąjungininkas, per virtualaus partijos suvažiavimo antrąją dieną surengtų lyderio rinkimų antrąjį turą laimėjo surinkęs 521 balsą ir įveikė kanclerės oponentą Friedrichą Merzą (Frydrichą Mercą), sulaukusį 466 deputatų palaikymo.

Per pirmąjį turą F. Merzas lenkė A. Laschetą penkiais balsais, o užsienio reikalų ekspertas Norbertas Roettgenas (Norbertas Rėtgenas) liko trečias ir į tolesnę kovą nepateko.

Suvažiavimo delegatai dar turės patvirtinti savo pasirinkimą paštu. Galutiniai rezultatai bus paskelbti sausio 22 dieną.

Per rinkimų kampaniją F. Merzas žadėjo pakreipti partiją labiau į dešinę. Savo straipsnyje, paskelbtame savaitraščio „Der Spiegel“ jis pabrėžė, kad raginimai tęsti dabartinę CDU politiką yra „tokie pat nepriimtini, kaip ir miglotas tvirtinimas visais atvejais laikytis centre“.

Tuo metu A. Laschetas žadėjo tęsti nuosaikesnį A. Merkel kursą.

Šeštadienį sakydamas kalbą prieš balsavimą A. Laschetas ragino užtikrinti „tęstinumą“ ir atkreipė dėmesį, kad CDU bus nelengva išlaikyti rinkėjus, kai A. Merkel nebestovės prie šalies vairo.

„Mums reikia sėkmės tęstinumo“, – pabrėžė kandidatas, tiesiogiai atmesdamas F. Merzo viziją.

F. Merzas buvo menkai palaikomas CDU moterų ir mėgino taisyti padėtį, akcentuodamas gerus santykius su savo žmona ir dukterimi, tačiau šie pareiškimai sulaukė pašaipų socialiniuose tinkluose.

„Žinoma, bet kuris heteroseksualus vyras ir tėvas iš esmės pats savaime yra moterų teisių judėjimas“, – rašė vienas „Twitter“ teisių vartotojas.

Penktadienį atidarant partijos suvažiavimą, dėl COVID-19 pandemijos surengtą virtualiu formatu, A. Merkel leido suprasti nepritarianti F. Merzo pozicijai ir paragino delegatus laikytis centristinio kurso.

„Būdami centristinė liaudies partija, natūraliai siekiame sprendinių, atsveriančių konfliktus ir visuomet skatiname... socialinę darną“, – pabrėžė kanclerė.

„Tai visuomet mus išskirdavo kaip valdančiąją partiją“, – pridūrė A. Merkel.

Parama „komandai“

A. Merkel pateikė daugiau užuominų apie jai priimtiną pasirinkimą, išreiškusi viltį, kad „bus išrinkta komanda, perimsianti mūsų išdidžios partijos likimą į savo rankas“.

Nors kanclerė jokių vardų neminėjo, šis raginimas, regis, buvo taikomas A. Laschetui, savo potencialiu pavaduotoju pasirinkusiam dabartinį sveikatos apsaugos ministrą Jensą Spahną (Jensą Španą).

A. Merkel jau anksčiau yra sakosi, kad A. Laschetas „turi resursų“ tapti kancleriu.

66 metų lyderė, 2005-aisiais išrinkta kaip jauniausia Vokietijos kanclerė ir pirmoji šį postą užėmusi moteris, planuoja atsistatydinti po keturių kadencijų ir 16 metų darbo prie vyriausybės vairo, kai rugsėjį įvyks nauji visuotiniai rinkimai.

A. Merkel 2018 metais atsisakė CDU pirmininkės pareigų, bet jos remta įpėdinė Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer) buvo priversta atsistatydinti nes netinkamo atsako į vieną regioninių rinkimų skandalą.

CDU vadovas tradiciškai veda Krikščionių demokratų sąjungą ir jos sąjungininkę Bavarijoje CSU į federalinio parlamento rinkimus kaip kandidatas į kanclerio postą. Taigi, A. Laschetas turi geras galimybes vėliau šiais metais užsitikrinti vyriausybės vadovo pareigas.

Kandidatas į kanclerio postą

Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais Vokietijos viešosiose diskusijose dominuojant pandemijos temai daugelis reikalauja, kad į kanclerio postą būtų siūlomas kitas kandidatas

Šiuo metu populiariausias yra CSU lyderis ir Bavarijos žemės premjeras M. Soederis, kurio ryžtingas atsakas į pandemiją pelnė jam pagyrimų ir padėjo atsidurti nacionalinės žiniasklaidos dėmesio centre.

Kandidatu taip pat galėtų būti J. Spahnas, anot žiniasklaidos, kuluaruose aiškinęsis, ar turėtų realių šansų.

Dėl šių priežasčių varžybos A. Merkel konservatyviame aljanse dėl teisės tapti kandidatu į pagrindinį Vokietijos valdžios postą toli gražu nėra pasibaigusios, artėjant rugsėjo 26 dieną vyksiantiems rinkimams.

A. Merkel padėjo Vokietijai atlaikyti pasaulinės finansų ir euro zonos krizes, tvirtai vesdama CDU politinio centro kursu.

Kanclerės populiarumas sumažėjo, kai Vokietija 2015 metais paliko savo sienas atviras masiniam pabėgėlių antplūdžiui. Ši politika suskaldė visuomenę ir vedė prie kraštutinės dešinės iškilimo.

Vis dėlto baigiantis jos valdymui A. Merkel palaikymas vėl išaugo dėl jos pastangų suvaldyti koronaviruso pandemiją, tad vokiečiams tampa vis sunkiau įsivaizduoti politinį gyvenimą be šios lyderės.