"Kai prieš 50 metų buvo pasirašyta Eliziejaus sutartis, mums abiem buvo aštuoneri metai. Tuo metu gyvenau Rytų Vokietijoje, ir kas būtų pagalvojęs, kad vieną dieną atsidursime čia", - Vokietijos kanclerė Angela Merkel, turėdama omenyje Prancūzijos prezidentą Fransois Hollande'ą, sakė per pirmadienio vakarą surengtą susitikimą su prancūzų ir vokiečių moksleiviais bei jaunais kariais.

Kartu su ja buvo F.Hollande'as, atvykęs į Vokietijos sostinę su visa savo vyriausybe ir parlamentu dalyvauti bendrose iškilmėse, minint 50 metų nuo įvykio, kuris ilgainiui padėjo sukurti Prancūzijos ir Vokietijos "lokomotyvą", sprendžiant ES reikalus.

"Prancūzijos ir Vokietijos draugystė yra pasirinkimas. Mes nesame draugai iš prigimties; mes tapome draugais", - pažymėjo F.Hollande'as.

Tai buvo užuomina apie jo paties ryšius su Vokietijos kanclerę, kurią F.Hollande'as dabar familiariai vadina Angela, nors jiedu nesutarė per pernai vykusią Prancūzijos prezidento rinkimų kampaniją, kai A.Merkel atvirai palaikė ankstesnį šios šalies vadovą ir savo seną sąjungininką Nicolas Sarkozy.

Kitaip nei dešimtys jaunuolių, dalyvaujančių Prancūzijos ir Vokietijos švietimo mainų programose, nei F.Hollande'as, nei A.Merkel nemoka vienas kito kalbos.

"Netgi Angela ir aš dažnai kalbamės vienas su kitu angliškai. Tik niekam to nesakykit", - juokavo F.Hollande'as.

A.Merkel pridūrė: "Visi jūs sėdite kartu ir bendraujate. Pavydžiu jums, nes nemoku prancūzų kalbos, nors labai norėčiau išmokti - jeigu nebūčiau tokia užimta šiomis dienomis. Tačiau manau, kad Prancūziją gali iš tikrųjų suprasti tik mokėdamas jos kalbą - galbūt tai tinka ir Vokietijai."

Paklausti apie populiarią studentų mainų programą "Erasmus", kuri pernai vos nebuvo uždaryta, ES vyriausybėms stengiantis sumažinti Bendrijos biudžeto išlaidas, abu lyderiai patikino, kad šis projektas saugus.

A.Merkel taip pat sakė, jog ta programa turėtų būti išplėsta, įtraukiant jaunus profesionalus, ir kelis kartus paminėjo ES darbo vietų ir darbuotojų paieškos portalą "Eures", apie kurį matomai buvo girdėję tik nedaugelis klausytojų.

"Prašau, naudokitės "Eures" ir parašykite man, ar ji veikia. Aš nemėginau, nes neieškojau darbo, ir nežinau, ar iškart gaučiau darbo Prancūzijoje", - juokavo kanclerė, kai apie tai paklausė viena 24 metų prancūzė, neseniai baigusi komunikacijų studijas ir negalinti susirasti darbo.

Nors abu lyderiai kalbėjosi draugiškai, jie liko ištikimi savo skirtingiems požiūriams į ekonomiką: dabartinė socialistų vyriausybė Prancūzijoje stengiasi didinti mokesčius, užuot mažinusi atlyginimus kaip Vokietija.

"Žinome, kad Prancūzijoje turime konkurencingumo problemą. Prancūzijoje mes gaišome laiką tuo metu, kai Vokietija stūmė reformas, tad mums reikia prisivyti. Tačiau mažinti atlyginimus arba socialines išlaidas nėra išeitis - labiau vertėtų taikyti mokesčių lengvatas, pavyzdžiui, bendrovėms, įdarbinančioms jaunimą", - aiškino F.Hollande'as.

"Negalime tiesiog nukopijuoti Vokietijos modelio; nors esame draugai, neturėtume painioti šių šalių. Kiekviena turi savą specifiką, savus privalumus", - pridūrė jis.

A.Merkel sakė irgi neketinanti kopijuoti Prancūzijos modelio, didinant mokesčius turtingiesiems.

"Aš neimčiau vieno elemento ir netaikyčiau jo čia. Svarbu, kad mokesčių sistema būtų teisinga. Čia, Vokietijoje, 10 proc. daugiausiai uždirbančiųjų sumoka 50 proc. visų surenkamų mokesčių. Taigi, manome, kad mūsų sistema sąžininga ir nenorime jos keisti", - pažymėjo ji.

Tuo tarpu F.Hollande'as pareiškė, kad jo neseniai pasiūlyto 75 proc. tarifo esmė milijonierių pajamoms esmė yra sąžiningumas.

Tačiau jis pridūrė: "Suvokiu, kad gyvename atviroje visuomenėje, kur kapitalo srautai ir žmonės gali pasitraukti", akivaizdžiai turėdamas omenyje Prancūzijos aktorių Gerard’ą Depardieu, kuris neseniai tapo Rusijos piliečiu, kad išvengtų didelių mokesčių tėvynėje.

Vis dėlto abu lyderiai sutarė, kad ES mokesčių sistema ilgainiui turėtų būti harmonizuota.

Paklaustas, ar "utopiška" galvoti, kad kada nors susikurs Europos federacinė valstybė, F.Hollande'as priminė, jog dabartinė ES taip pat atrodė utopija prieš 50 metų.

"Sutikau, kad mums reikia artėti bendros biudžeto politikos link. Mums reikia panašių diskusijų dėl mokesčių - pavyzdžiui, bendro mokesčio už anglies dvideginio išlakas. Tiesa, kad čia esama politinės rizikos, tačiau turime atsigręžti į mūsų bendrą likimą", - pabrėžė jis.

A.Merkel pažymėjo, jog Airija, Malta ir Kipras yra šalys, prisiviliojančios kapitalą mažais mokesčiais verslui.

"Nenoriu dabar daryti pareiškimo, kuris nuliūdintų mano kolegas ES lyderius, tačiau žingsnis po žingsnio turime nustatyti ribas, ir tuomet kiekviena šalis turės pasirinkti, kaip tilpti į tas ribas. Jūsų utopija visiškai teisinga", - sakė ji.