„Būtent dėl to patikimo atgrasymo šiame regione klausimas man yra itin svarbus. Sausumos pajėgų buvimas čia vaidina pagrindinį vaidmenį“, – Vokietijos naujienų agentūrai dpa sakė generolas leitenantas, vadovavimą vadavietei perėmęs praėjusių metų pabaigoje.
Jam vadovaujant planuojama surengti daugiau pratybų, skirtų nacionalinei ir Aljanso gynybai. „Pratybose iki šiol nesame treniravęsi čia kariauti tokio intensyvaus karo. Dabartinės struktūros ir procedūros turi būti atitinkamai pritaikytos“, – teigia B. Schüttas.
Nuo šio antradienio Madride susitikę NATO valstybių ir vyriausybių vadovai aptarinėja Aljanso atsaką į Rusijos išpuolį. Jie tarsis dėl strateginės koncepcijos, finansavimo ateityje ir rytinio flango stiprinimo. Pastarasis bus vykdomas didinant šiame regione partnerėms ginti dislokuotų karių skaičių.
Silpnoji vieta geografiškai: Suvalkų koridorius
Švylovzės miestelyje, netoli Potsdamo, įsikūrusi Operacijų vadavietė rūpinasi užsienio misijose dalyvaujančių Vokietijos ginkluotųjų pajėgų kontingentų nacionaliniais klausimais, pavyzdžiui, materialiniais, personalo ir drausminiais reikalais, bet ne operaciniais klausimais.
Vykdant operacijas, tarkime, Lietuvoje, kurioje Bundesveras vadovauja tarptautinei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei (eFP), vokiečių kariai taip pat dalyvauja planuojant šalies gynybą. Rusijai pastaruoju metu pažėrus konkretesnių grasinimų ginče dėl tranzito į jos eksklavą palei Baltijos jūrą – Kaliningrado sritį – Baltijos šalyse išaugo įtampa.
Siaura sausumos jungtis tarp Baltijos šalių ir kitų NATO narių, vadinamasis Suvalkų koridorius, geografiškai laikomas silpnąja vieta. Šis ruožas skiria Kaliningradą nuo Baltarusijos.
„Kyla sąlyginai didelius pavojus, kad Suvalkų koridoriuje bus išbandyta NATO valia ir sugebėjimas apsiginti. Šioje vietoje karius galima permesti palyginti greitai ir tuomet, pavyzdžiui, įvykdyti pradinį puolimą su desanto ataka. Vladimiras Putinas galvoja, kad galbūt NATO nepasirodys“, – sako generolas leitenantas.
Todėl labai svarbu, kad Baltijos valstybėse būtų NATO karių ir jų pajėgos būtų sustiprintos. „Tai daugiau nei sprogimą sukeliantis veiksnys. V. Putinui teks labai gerai pagalvoti, koks būtų [mūsų] atsakas“, – teigia B. Schüttas.
Svarbiausia yra patikimas atgrasymas. „Mano galva, patikimumą lemia trys dalykai. [NATO] turi įgyvendinamą planą, paremtą atitinkamais pajėgumais ir sugebėjimais. [NATO] pareiškia, kad yra pasirengusi pajėgas panaudoti. Ir nesvyruoja. [NATO] tai parodo ir pademonstruoja“, – kalbėjo B. Schüttas.
Nenustatyta, kad šiuo metu kas nors ruoštųsi pulti NATO teritoriją. „Pagaliau buvo įtvirtintas vienas dalykas: to neįmanoma padaryti be pasiruošimo. Net ir rusai negalėtų [užpulti] be jokio pasiruošimo“, – sako Vokietijos atstovas. Yra įspėjamasis laikotarpis, bet reikia laiko surengti pratybas ir sutelkti pajėgas.
Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos – viskas kitaip
Pasibaigus Šaltajam karui, Vokietijos ginkluotosios pajėgos buvo apkarpytos, kad užsienyje vykdomoms misijoms suteiktų specialiųjų įgūdžių ir išsiųstų kontingentus. Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos kursas pasikeitė: į užduočių sąrašą vėl grąžinta Aljanso gynyba, o Lietuvoje 2017 metais įsteigta NATO bataliono kovinė grupė.
„Žinoma, tai, su kuo galime susidurti, yra visiškai kitos dimensijos. Būtų kiti koordinavimo reikalavimai, kitos erdvės, ir reiktų tai praktikuoti. Operacijų vadavietė yra suskirstyta į operatyvines grupes, kurios, be kita ko, suformuotos užduotims nuo misijų Malyje iki jūrų operacijų. Dabar, kalbant apie nacionalinę ir kolektyvinę gynybą, kambaryje atsirado dar vienas [ignoruojamas] didžiulis dramblys-problema, todėl reikia atlikti pakeitimų, kad būtų galima pasirūpinti abiem sritimis“, – sako B. Schüttas.
