Rimtai svarstyti tokios galimybės kažkodėl nesinori, tačiau kai kam tai atlikti priklauso pagal pareigas. Tarkime, Vokietijos Federalinės saugumo politikos ekspertams (Bundesakademie für Sicherheitspolitik). Jie visiškai nešališkai išanalizavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų padėtį, palygino jų karinį potencialą su kitomis šalimis ir išvadas pateikė DW.

Stebuklingieji Putino ginklai: apgavystės ir realybė

Iš visų V. Putino kreipimesi į Federalinį susirinkimą pristatytų naujų strateginių ginklų, vienintelis realiai egzistuojantis, manoma, yra tarpkontinentinė balistinė raketa RS-28 „Sarmat“, galinti nešti nuo 10 iki 24 kovinių galvučių. NATO klasifikacijoje ji vadinama Satan-2.

Šios raketos turi pakeisti buvusias R-36M, sukurtas dar sovietinėje Ukrainoje ir NATO laiko jas patobulintais modeliais. Sėkmingi bandymai įvyko 2017 metų gruodį. Apšaudymo atstumas – 11 tūkstančių kilometrų, tad JAV teritoriją gali pasiekti tiek per Šiaurės, tiek per Pietų ašigalį, todėl JAV PRG sistemos jų negali pasiekti.

Visos kitos Putino pristatytos ginkluotės sistemos, vokiečių ekspertų vertinimu, veikiausiai yra dar ne bandymų, o tik brėžinių stadijoje. Jie nurodo, kad JAV planų sukurti sparnuotąsias raketas su branduoliniais varikliais, tad ir praktiškai neribotu skrydžio nuotoliu, atsisakė dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje.

JAV užšaldytos ir hipergarsinių skraidančių aparatų kūrimo programos. Tokie tyrimai, akademijos ekspertų žiniomis, dar vyksta Rusijoje, Kinijoje ir Indijoje, tačiau, kaip pažymi jie, nelabai sėkmingai. Kalbėdami apie RF prezidento pristatytą lazerinį ginklą, ekspertai pažymėjo, kad jis dar toli gražu ginkluotėje nepanaudojamas bent jau dėl gigantiškų energijos sąnaudų. Ir netgi JAV, kur tokie įrenginiai yra, jie naudojami itin ribotai.

Apie rusiškus tankus…

Toliau pranešime atliekama savotiška Rusijos faktinio arsenalo inventorizacija ir kas turėtų būti, remiantis ankstesniais Rusijos armijos perginklavimo planais.

Tankas Т14 „Armata“ turėjo tapti pagrindine jos kovine mašina. Tačiau pagal esamus planus, per metus bus pagaminama tik 120 vienetų. Atmetus tankus, skirtus mokymams, tiek tankų pakaktų dviem batalionams. Ekspertai primena, kad iš pradžių Maskva iki 2020 metų nupirkti maždaug 2300 tokių tankų, dabar terminą nuspręsta nukelti iki 2025 metų.

Tankas T-14 "Armata"

…lėktuvus…

Branduolinėje JAV prezidento strategijoje grėsme vadinamas būsimasis rusiškas naujos kartos strateginis bombonešis „PAK DA“ (perspektyvus tolimosios aviacijos kompleksas, gamyklinis ženklinimas – „gaminys 80“).

Į ginkluotę jį įtraukti planuojama 2020 metais. Tačiau kol kas netgi prototipo niekas nematė. Kaip tarpinis sprendimas – seno sovietinio Tu-160 gamybos atnaujinimas modernizuotu variantu Tu-160M2.

…ir povandeninius laivus

RF Kariniame jūrų laivyne situacija kiek geresnė, pažymi vokiečių ekspertai. Iš aštuonių strateginių povandeninių „Borėjo“ klasės laivų, turėjusių stoti tarnybon nuo 2017 metų galo, rikiuotėje yra tik trys. „Jasenj“ klasės – vos vienas. Naujos kartos povandeniniai laivai – projektuojama „Haski“ klasė – dar naudojamus sovietinius pradės keisti ne anksčiau, nei 2025 metais.

Savos gamybos desantinis laivas (nutrūkus sutarčiai dėl prancūziškų „Mistral“) į jūra išplauks ne anksčiau nei 2026 metais. „Admiral Gorškov“ klasės fregatos (kurių iki 2020 metų suplanuota nuo 3 iki 6) jūriniai bandymai bus pradėti tik šiais metais. Saugumo akademijos ekspertai pažymi, kad nuo paėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio Rusija nepastatė nė vieno didesnio už fregatą karo laivo, ir nė vienas iš projektų per artimiausius 10 metų, veikiausiai nebus realizuotas.

Rusijos karinis biudžetas

Vokietijos spauda daug rašo apie augančias Rusijos karines išlaidas ir, atitinkamai, būsimas ginklavimosi varžybas. Iš tiesų gi, praėjusiais metais Rusija savo ginkluotę modernizavo ir didino karines išlaidas, pažymi ekspertai. Per 2006 – 2016 metus (70 milijardų dolerių) išlaidos išaugo daugiau nei dvigubai, didėdamos kasmet po 7,9 proc., kai BVP augo 3,4 proc. Tačiau viskas aiškėja lyginant.

Taigi, Kinija nuo 2006 metų, kai kariniams tikslams išleido 80 procentų daugiau nei Rusija, savo gynybos biudžetą kasmet didino po 10 su viršum milijardų dolerių ir 2016 metai jis siekė 215 milijardų – daugiau nei tris kartus viršija RF. Rusijos biudžetą labiau tiktų lyginti su tokių šalių kaip Prancūzija (55 mlrd.), Indija (55 mlrd.) ar Didžioji Britanija (48 mlrd.) gynybos biudžetais, o ne Kinijos, ar juo labiau – JAV (611 mlrd. dolerių).

Rašydami darbinį pranešimą, vokiečių ekspertai dar nežinojo, kad po kovo 18 dienos rinkimų V. Putinas paskelbs apie gynybos išlaidų mažinimą. Todėl darė prielaidą, kad augimo tempas išliks. Tačiau netgi taip ekstrapoliuojant būsimus 10 metų, RF karinės išlaidos ne padvigubėtų, o išaugtų tik 26-36 procentais.

Tačiau vienu rodikliu Rusija pirmauja, karine dalimi valstybės biudžete – 15,5 procentų. JAV ši dalis 9,3 proc., Kinijos – 6,2 proc., Indijos – 8,9 proc., Didžiosios Britanijos – 4,7 proc., Prancūzijos – 4,0 procentai.

Vokiečius gąsdina, o jie nebijo

Rengdamas karinę–strateginę pranešimo Federaliniam susirinkimu dalį, Kremlius tikriausiai atsižvelgė į dar prieš metus „Visuomenės nuomonės“ fondo atliktos apklausos rezultatus. Pasirodo, 75 procentai norėtų, kad Rusijos pasaulis bijotų, o 86 procentai manė, kad taip ir yra.

Šiuo klausimu Vokietijoje sociologinio instituto Forsa atlikta apklausa rodo, kad 86 procentai rusų aiškiai klysta. 91 procentas Vokietijos gyventojų Rusijos karinės galios nebijo, o 18 – 29 metų amžiaus grupėje tokių dar daugiau – 98 procentai. Ir tai turint omenyje, kad respondentai vargu ar susipažinę su Vokietijos Federalinės saugumo politikos akademijos užrašais.