Federalinės politikos akademijos saugumo ekspertai išanalizavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų galimybes. Dar prieš porą savaičių atrodė, kad Rusijos santykiai su Vakarais blogesni būti nebegali. Pasirodo, gali. Po istorijos su Didžiojoje Britanijoje apnuodytu buvusiu dvigubu agentu Sergejumi Skripaliu, pesimistai Vokietijoje prakalbo netgi apie naujojo Šaltojo karo peraugimo į karštąjį grėsmę.

Rimtai svarstyti tokios galimybės kažkodėl nesinori, tačiau kai kam tai atlikti priklauso pagal pareigas. Tarkime, Vokietijos Federalinės saugumo politikos ekspertams (Bundesakademie für Sicherheitspolitik). Jie visiškai nešališkai išanalizavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų padėtį, palygino jų karinį potencialą su kitomis šalimis ir išvadas pateikė DW.

Stebuklingieji Putino ginklai: apgavystės ir realybė

Iš visų V. Putino kreipimesi į Federalinį susirinkimą pristatytų naujų strateginių ginklų, vienintelis realiai egzistuojantis, manoma, yra tarpkontinentinė balistinė raketa RS-28 „Sarmat“, galinti nešti nuo 10 iki 24 kovinių galvučių. NATO klasifikacijoje ji vadinama Satan-2.

Šios raketos turi pakeisti buvusias R-36M, sukurtas dar sovietinėje Ukrainoje ir NATO laiko jas patobulintais modeliais. Sėkmingi bandymai įvyko 2017 metų gruodį. Apšaudymo atstumas – 11 tūkstančių kilometrų, tad JAV teritoriją gali pasiekti tiek per Šiaurės, tiek per Pietų ašigalį, todėl JAV PRG sistemos jų negali pasiekti.

Visos kitos Putino pristatytos ginkluotės sistemos, vokiečių ekspertų vertinimu, veikiausiai yra dar ne bandymų, o tik brėžinių stadijoje. Jie nurodo, kad JAV planų sukurti sparnuotąsias raketas su branduoliniais varikliais, tad ir praktiškai neribotu skrydžio nuotoliu, atsisakė dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje.

JAV užšaldytos ir hipergarsinių skraidančių aparatų kūrimo programos. Tokie tyrimai, akademijos ekspertų žiniomis, dar vyksta Rusijoje, Kinijoje ir Indijoje, tačiau, kaip pažymi jie, nelabai sėkmingai. Kalbėdami apie RF prezidento pristatytą lazerinį ginklą, ekspertai pažymėjo, kad jis dar toli gražu ginkluotėje nepanaudojamas bent jau dėl gigantiškų energijos sąnaudų. Ir netgi JAV, kur tokie įrenginiai yra, jie naudojami itin ribotai.

Apie rusiškus tankus…

Toliau pranešime atliekama savotiška Rusijos faktinio arsenalo inventorizacija ir kas turėtų būti, remiantis ankstesniais Rusijos armijos perginklavimo planais.

Tankas Т14 „Armata“ turėjo tapti pagrindine jos kovine mašina. Tačiau pagal esamus planus, per metus bus pagaminama tik 120 vienetų. Atmetus tankus, skirtus mokymams, tiek tankų pakaktų dviem batalionams. Ekspertai primena, kad iš pradžių Maskva iki 2020 metų nupirkti maždaug 2300 tokių tankų, dabar terminą nuspręsta nukelti iki 2025 metų.

Tankas T-14 "Armata"
Tankas T-14 "Armata"
© Vida Press

…lėktuvus…

Branduolinėje JAV prezidento strategijoje grėsme vadinamas būsimasis rusiškas naujos kartos strateginis bombonešis „PAK DA“ (perspektyvus tolimosios aviacijos kompleksas, gamyklinis ženklinimas – „gaminys 80“).

Į ginkluotę jį įtraukti planuojama 2020 metais. Tačiau kol kas netgi prototipo niekas nematė. Kaip tarpinis sprendimas – seno sovietinio Tu-160 gamybos atnaujinimas modernizuotu variantu Tu-160M2.

…ir povandeninius laivus

RF Kariniame jūrų laivyne situacija kiek geresnė, pažymi vokiečių ekspertai. Iš aštuonių strateginių povandeninių „Borėjo“ klasės laivų, turėjusių stoti tarnybon nuo 2017 metų galo, rikiuotėje yra tik trys. „Jasenj“ klasės – vos vienas. Naujos kartos povandeniniai laivai – projektuojama „Haski“ klasė – dar naudojamus sovietinius pradės keisti ne anksčiau, nei 2025 metais.

Savos gamybos desantinis laivas (nutrūkus sutarčiai dėl prancūziškų „Mistral“) į jūra išplauks ne anksčiau nei 2026 metais. „Admiral Gorškov“ klasės fregatos (kurių iki 2020 metų suplanuota nuo 3 iki 6) jūriniai bandymai bus pradėti tik šiais metais. Saugumo akademijos ekspertai pažymi, kad nuo paėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio Rusija nepastatė nė vieno didesnio už fregatą karo laivo, ir nė vienas iš projektų per artimiausius 10 metų, veikiausiai nebus realizuotas.

Rusijos karinis biudžetas

Vokietijos spauda daug rašo apie augančias Rusijos karines išlaidas ir, atitinkamai, būsimas ginklavimosi varžybas. Iš tiesų gi, praėjusiais metais Rusija savo ginkluotę modernizavo ir didino karines išlaidas, pažymi ekspertai. Per 2006 – 2016 metus (70 milijardų dolerių) išlaidos išaugo daugiau nei dvigubai, didėdamos kasmet po 7,9 proc., kai BVP augo 3,4 proc. Tačiau viskas aiškėja lyginant.

Taigi, Kinija nuo 2006 metų, kai kariniams tikslams išleido 80 procentų daugiau nei Rusija, savo gynybos biudžetą kasmet didino po 10 su viršum milijardų dolerių ir 2016 metai jis siekė 215 milijardų – daugiau nei tris kartus viršija RF. Rusijos biudžetą labiau tiktų lyginti su tokių šalių kaip Prancūzija (55 mlrd.), Indija (55 mlrd.) ar Didžioji Britanija (48 mlrd.) gynybos biudžetais, o ne Kinijos, ar juo labiau – JAV (611 mlrd. dolerių).

Rašydami darbinį pranešimą, vokiečių ekspertai dar nežinojo, kad po kovo 18 dienos rinkimų V. Putinas paskelbs apie gynybos išlaidų mažinimą. Todėl darė prielaidą, kad augimo tempas išliks. Tačiau netgi taip ekstrapoliuojant būsimus 10 metų, RF karinės išlaidos ne padvigubėtų, o išaugtų tik 26-36 procentais.

Tačiau vienu rodikliu Rusija pirmauja, karine dalimi valstybės biudžete – 15,5 procentų. JAV ši dalis 9,3 proc., Kinijos – 6,2 proc., Indijos – 8,9 proc., Didžiosios Britanijos – 4,7 proc., Prancūzijos – 4,0 procentai.

Vokiečius gąsdina, o jie nebijo

Rengdamas karinę–strateginę pranešimo Federaliniam susirinkimu dalį, Kremlius tikriausiai atsižvelgė į dar prieš metus „Visuomenės nuomonės“ fondo atliktos apklausos rezultatus. Pasirodo, 75 procentai norėtų, kad Rusijos pasaulis bijotų, o 86 procentai manė, kad taip ir yra.

Šiuo klausimu Vokietijoje sociologinio instituto Forsa atlikta apklausa rodo, kad 86 procentai rusų aiškiai klysta. 91 procentas Vokietijos gyventojų Rusijos karinės galios nebijo, o 18 – 29 metų amžiaus grupėje tokių dar daugiau – 98 procentai. Ir tai turint omenyje, kad respondentai vargu ar susipažinę su Vokietijos Federalinės saugumo politikos akademijos užrašais.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Amžius – svarbus rodiklis imant būsto paskolą (13)

Jei esate vyresnio amžiaus ir norite pasiimti paskolą, bankai jos gali ir nesuteikti.

Iš kuklios sumos išgyvenantis daugiavaikis tėtis prisipažino: ne finansiniai sunkumai yra didžiausias iššūkis (13)

800-1100 eurų – iš tokių mėnesinių pajamų Mažeikiuose gyvena Juozo daugiavaikė šeima ....

Ekspertai juokauja: jei toks bus Karbauskio pasirinkimas, tai Vilniau, laikykis (304)

Europarlamentaro Antano Guogos vis dažnesni pasirodymai valstiečių-žaliųjų draugijoje ėmė...

Įrengė 22 kv. metrų butą Vilniaus senamiestyje: čia tikrai galima gyventi ir dviese (97)

Mažas butas, jeigu yra tinkamai įrengtas, gali būti puiki erdvė gyventi jaunam žmogui arba net...

Trumpas priėmė Putino iššūkį: šių ginklavimosi varžybų Kremlius tęsti tiesiog nepajėgs (1439)

Tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur. Taip dar 2016-ųjų gruodį sakė tuomet...

Atostogos Lenkijos pajūryje: ar tikrai pasijausite kaip ponai? (115)

Lenkijos pajūris yra tiek daug aprašytas ir prigirtas, kad kartais darosi sunku atskirti realią...

Mamą nustebino sūnaus poelgis: matyt, kažką darau kitaip nei visos (44)

Visos mamos skirtingos, bet turi vieną bendrą tikslą – padaryti viską, kad jų vaikas būtų...

Horizonte – dar viena futbolo šventė: į Marijampolę kitame etape atkeliautų „Celtic“ (5)

Jei Marijampolės „Sūduvai“ pavyks išlaikyti svečiuose įgytą persvarą prieš Jūrmalos...

Audra niokojo Kauną: vanduo apsėmė gatves, vėjas vartė reklamų stendus ir medžius (195)

Antradienio popietę Kauną užklupo škvalas. Smarki liūtis užtvindė kai kurias svarbias Kauno...

Kinai sukūrė nedegančią ir labai stiprią medieną (23)

Daugybė pasaulio medžių kasdien yra nukertama dėl žaliavos poreikio. Mes turime ir kitų,...