„Per penkis karo Ukrainoje mėnesius Rusija sunaikino šimtus ligoninių, mokyklų, daugiabučių namų ir prekybos centrų, taip sistemingai pažeisdama tarptautinę karo teisę. Putino režimas faktiškai vykdo nusikaltimus, kurie aiškiai turi būti įvardinti kaip valstybinis terorizmas“, – į politikus apeliuoja dienraščio „Die Welt“ biuro Vašingtone vadovas C. Werginas.
„Terorizmo tikslas – skleisti baimę ir siaubą užpultoje visuomenėje, kad taip būtų pasiekti politiniai tikslai, kurių kitomis priemonėmis nebūtų įmanoma realizuoti. Būtent tai Rusija ir daro Ukrainoje“, – sakė jis.
Veik nesiskiria nuo IS
Pasak C. Wergino, savo elgesiu Ukrainoje Rusija veik nesiskiria nuo IS: „Kas meta bombas ant Mariupolio teatro, kuris didelėmis raidėmis buvo pažymėtas kaip vaikų prieglobsčio vieta, tas naudoja tuos pačius metodus, kaip ir „Al-Qaeda“, nukreipusi lėktuvus į Pasaulio prekybos centrą.“
„O kariuomenė, kuri sistemingai naikina ligonines ir mokyklas, šaudo, prievartauja ar kankina paimtus į nelaisvę civilius gyventojus, moraliniu požiūriu prilygsta IS teroristams, kurie Paryžiuje, „Bataclan“ koncertų salėje, siautėjo kaip žudikų gauja ir kuriuos pasaulis atsimins kaip grupuotę, kurios vizitine kortele tapo kalinių galvų kapojimas prieš kameras“, – rašo C. Werginas.
„Rusija Ukrainoje elgiasi kaip teroristų gauja, su nihilistiniu cinizmu nepaisanti tarptautinių normų. Štai kodėl Vakarų politikams ir parlamentams atėjo laikas tai aiškiai pareikšti.“
Sekti drąsiosios Lietuvos pavyzdžiu
Komentaro autorius primena, kad pereitą savaitę JAV Senatas pirmą kartą paragino Valstybės departamentą priskirti Rusiją terorizmą remiančių valstybių kategorijai.
„Kažkas panašaus turėtų įvykti ir Europoje, kur kol kas tik drąsioji Lietuva žengė tokį žingsnį. Būtų pats laikas Europai įvardyti Rusiją kaip teroristinę valstybę“, – rašo autorius.
Jam nesuprantama, kodėl Europoje apie tai net rimtai nediskutuojama.
„Vadinamieji realistai mėgsta kartoti, esą, griežti žodžiai tik užblokuos ryšių su Maskva kanalus ir sumažins diplomatinio susitarimo tikimybę. Tačiau iš tiesų būtent mūsų dešimtmečius trunkantis tylėjimas ir sudarė sąlygas šiam karui kilti“, – priekaištauja C. Werginas, nuosekliai kritikavęs nuolaidžiavimo Rusijai politiką ir anksčiau.
Bailumas padrąsino Rusijos agresyvumą
„Juk nuo tada, kai V. Putinas tapo premjeru, o vėliau prezidentu, jis įvykdė daugybę karo nusikaltimų – nuo visiško Grozno sunaikinimo 1999 m. iki 2008 m. karo Gruzijoje, 2014 m. karo Ukrainoje, 2015 m. intervencijos Sirijoje ir naujos invazijos į Ukrainą. Vakarų nenoras praeityje net įvardyti Rusijos terorizmo taktiką paskatino Rusijos vadovybę manyti, kad ji vis tiek niekada nebus patraukta atsakomybėn – Ženevos konvencija buvusi nebuvusi.“
Ypač pražūtingu taikstymosi atveju C. Werginas laiko derybas Normandijos formate, kuomet „Prancūzija ir Vokietija netgi ne vienerius metus puoselėjo fikciją, kad Rusija nebuvo 2014 m. karo Ukrainoje dalyvė, nors Rusijos pareigūnai iš to netgi viešai tyčiojosi“.
Taip V. Putinui ir jo valdžios atstovams susidarė įspūdis, „kad silpni Vakarai yra pernelyg bailūs, jog ryžtingai pasipriešintų Rusijos karingumui ir karo nusikaltimams. O tai ir buvo tikroji priežastis, dėl kurios Putinas apsiskaičiavo, duodamas įsakymą naujai invaziją į Ukrainą“.
Todėl atėjo laikas pasimokyti iš praeities klaidų ir aiškiai įvardyti Maskvos nusikaltimus, – ragina „Die Welt“ komentatorius. O tai reiškia, kad „Vakarų šalių parlamentai ir vyriausybės turėtų aiškiai įvardinti tiek genocidinį Rusijos karo pobūdį, Rusijos siekį sunaikinti ukrainiečių tautą, tiek ir Rusiją kaip teroristinę valstybę, – atitinkamai su ja ir elgtis“.
