Ar tai naudinga Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui? O galbūt taps dar vienu kliuviniu bandant įgyvendinti užsibrėžtus užsienio politikos tikslus? Jeigu Kremlius mano, jog tai pasitarnaus Maskvai, labai gali būti, kad už viso to ta Maskva ir slypi, skelbia rferl.org.
Rusijos opozicijos politikas Ilja Jašinas – griežtas Kremliaus kritikas, planuojantis rugsėjį dalyvauti parlamento rinkimuose – dėl to neturi nė menkiausios abejonės.
„Panašu, kad tai buvo bendra Rusijos federalinės saugumo tarnybos ir Baltarusijos KGB operacija. Jeigu taip ir buvo iš tikrųjų, tai didžiulė gėda mūsų šaliai“, – gegužės 24-ąją tviteryje parašė I. Jašinas.
I.Jašinas savo įtarimus iš dalies grindžia informacija, jog skrydyje iš Atėnų buvo keli Rusijos piliečiai, kurie Minske nepersėdo į lėktuvą, skridusį į Vilnių.
Būtent šis faktas ir paskatino spėliones, jog galbūt minėtieji rusai buvo saugumo agentai, dalyvavę Ramano Pratasevičiaus perdavimo Baltarusijai operacijoje.
Dar vienas motyvas įtarimams buvo Rusijos atsakas. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti incidentą, pareikšdamas tik tiek, kad „tarptautinės skrydžių tarnybos“ privalo skubiai įvertinti, ar buvo paisoma galiojančių standartų.
Savo reakcijoje, kuri, anot stebėtojų, buvo meistriškai koordinuota, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Zacharova ir kiti Kremliaus veikėjai palyginimui prisiminė 2013 metų incidentą, kai į Austriją buvo nukreiptas Bolivijos prezidentą Evo Moralesą skraidinęs lėktuvas, kai buvo gauta duomenų, esą, tame lėktuve yra besislapstantis JAV žvalgybinių duomenų viešintojas Edwardas Snowdenas.
Kremliaus kritikai taip pat greitai atmetė siūlymus, esą, 2013 metų incidentas pateisina sprendimą perimti tarp dviejų Europos Sąjungos valstybių skridusį lėktuvą su daugiau nei šimtu keleivių (tarp kurių buvo ir R. Pratasevičius). Tik jeigu Rusija inicijavo arba sutiko su Baltarusijos valstybės veiksmais, vienas iš tokios strategijos motyvų gali būti precedento panašiems Rusijos veiksmams ateityje sukūrimas.
Vokietijos užsienio reikalų tarybos analitikai mano, kad V. Putino Rusija galimai „bando naują „piktavališkų“ veiksmų metodą, bandymų poligonu pasirinkusi Baltarusiją“, tviteryje teigia Berlyne dirbančios ekspertų grupės narys Milanas Nicas.
Tokia tikimybė – rimta priežastis nerimauti V. Putino valdžios priešininkams Rusijoje, tarp kurių – kalinamo opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno organizacijos, kurioms jau artimiausiu metu gresia būti pervadintoms „ekstremistinėmis“.
26 metų R. Pratasevičius buvo pagrindinis „Telegram“ kanalo „NEXTA Live“ administratorius. Minėtasis kanalas plačiai nušvietė Baltarusijoje po ginčytinų prezidento rinkimų rezultatų kilusius protestus.
Jis ir jo kolega Sciapanas Pucila, baimindamiesi atsidurti už grotų, praeitais metais iš Baltarusijos išvyko – apsispręsti padėjo Minsko teismo nutarimas tiek kanalą, tiek logotipą pripažinti ekstremistiniu.
2020 metų lapkritį Minskas pradėjo domėtis R. Pratasevičiumi ir S. Pucila dėl įtarimų organizuojant masinius neramumus, pažeidinėjant socialinę tvarką ir kurstant neapykantą – labai panašius kaltinimus A. Navalnui ir jo organizacijoms metė (neturėdami jokių įrodymų) Rusijos pareigūnai.
Tviteryje M. Nicas nurodo, kad nepriklausomų tyrimų instituto ekspertai įsitikinę: kadangi Rusijos ir Baltarusijos oro gynybos sistemos integruotos, keleivinis lėktuvas, kuriuo skrido R. Pratasevičius, negalėjo būti nukreiptas į Minsko oro uostą be Maskvos žinios ir pritarimo.
Nepriklausomai nuo to, ar tokį sprendimą Baltarusija galėjo priimti ir savarankiškai, „Minskas Europos Sąjungos lėktuvo be rusų palaiminimo užgrobti negalėjo. Netgi nenustebčiau, jeigu tas užgrobimas įvyko Rusijos iniciatyva“, – tviteryje parašė JAV istorikas ir net kelių knygų apie regioną, kuriam priklauso ir Baltarusija, autorius Timothy Snyderis.
T. Snyderis mano, kad Maskvos tikslas – priversti Baltarusiją dar tvirčiau įsikibti į parankę Rusijai ir dar labiau atitolti nuo Vakarų.
„Rusijos žaidimas gali atrodyti taip: numanomos Europos Sąjungos sankcijos Baltarusijai Minską pastūmės dar arčiau šlietis prie Maskvos“, – mano T. Snyderis.
V. Putinas jau beveik du dešimtmečius siekia glaudesnės Baltarusijos ir Rusijos integracijos, procesas pastaruosius porą metų itin suaktyvėjęs.
Aliaksandras Lukašenka gana ilgai priešinosi bet kokiems veiksmams, galintiems sukompromituoti Baltarusijos suverenitetą, tačiau po rinkimų vykęs itin nuožmus kilusių taikių protestų malšinimas stumtelėjo Vakarus suerzinusį Minską arčiau Maskvos.
Ši incidentas taip pat gali būti naudingas Kremliui kaip būdas įtikinti Vakarus, kad štai Rusijoje vykdomas valdžios oponentų baudžiamasis persekiojimas tėra vaikų žaidimai palyginus su A. Lukašenkos, kurį kai kurie Amerikos politikai ne be pagrindo vadina „paskutiniu Europos diktatoriumi“, sumanymais.
Nepaisant to, kiti stebėtojai įsitikinę, jog Kremlius gali būti, švelniai tariant, nepatenkintas gegužės 23 dieną prasidėjusia drama dėl Baltarusijos, argumentuodami, kad visa tai kaip reikiant apsunkina Maskvos diplomatines pastangas šiuo Rusijai itin subtiliu metu, kai Rusija ir Jungtinės Valstijos ruošiasi galimam V. Putino ir JAV prezidento Joe Bideno viršūnių susitikimui birželį.
Galbūt dabar Rusijos įtaka Baltarusijai ir didesnė nei anksčiau, tačiau priklausomybė tam tikra prasme yra dvipusis eismas. Paremdamas V. Lukašenką Vakarų kritikos ir masinių protestų akivaizdoje, V. Putinas bent jau kol kas pelnė Minsko nuolankumą.
„Labai abejoju, kad Kremlius dabar džiūgauja dėl V. Lukašenkos veiksmų. V. Putino laukia įtampos pilnas susitikimas su Jungtinių Valstijų prezidentu“, – tviteryje teigia „Riddle Russia“ (Rusijos analizės platformos) redaktorius Antonas Barbašinas.
„Tik dėl Rusijos ir Baltarusijos santykių prigimties, V. Putinas privalo palaikyti Minską“, – rašo A. Barbašinas, pavadindamas A. Lukašenką „Vakarų Kadyrovu“ (Ramzanas Kadyrovas – Kremliaus palaikomas Rusijos Čečėnijos regiono lyderis).
R. Kadyrovas Čečėnijoje tvarkosi kaip savo namuose, neretai pamindamas Rusijos įstatymus. Jį aktyvistai ir oponentai kaltina bjauriais žmogaus teisių pažeidimais ir savivale.
Kremliaus kritikai tvirtina, kad R. Kadyrovas – tikra V. Putino gėda, nes jis savo veiksmais niekais paverčia bet kokias prezidento pastangas pasirodyti stipriu įstatymo viršenybe grįstos šalies lyderiu.
Analitikai teigia, kad V. Putinas visgi užmerkia akis prieš R. Kadyrovo ekscesus, nes Kremlius juo pasitiki kaip tvarkos nestabilioje Čečėnijoje garantu, rašo rferl.org.
