Aukštas Laisvosios demokratų partijos (FDP) pareigūnas Wolfgangas Kubickis tvirtino, kad Vokietijos užsienio reikalų ministras „turėtų nedelsdamas R. Grenellą paskelbti „persona non grata“. „Der Spiegel“ teigimu, taip W. Kubicki AFP sakė antradienį.

W. Kubickis, kuris taip pat yra FDP viceprezidentas, pareikalavo JAV diplomato išsiuntimo, kai R. Grenellas sukritikavo Vokietijos finansų ministro numatytą šalies biudžetą ir tvirtino, kad yra nepriimtina, jog Vokietija ketina ignoruoti numatytą NATO išlaidų tikslą.

Kaip numatoma naujausiame Vokietijos biudžeto plane, išlaidos gynybai kitais metais turėtų pakilti iki 1,37 procento BVP, tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu sumažės. NATO šalys narės iki 2024-ųjų gynybai turėtų skirti mažiausiai du procentus BVP. Šis klausimas itin neramina ir liūdina JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris siekia, kad sąjungininkės Europoje prisiimtų didesnę NATO išlaidų dalį.

Oficialioje Jungtinių Valstijų ambasados Berlyne „Twitter“ paskyroje pirmadienio vakarą išsakytas R. Grenello požiūris: „Ir taip jau nepriimtinų įsipareigojimų kariniam pasirengimui sumažinimas yra neraminantis ženklas 28 Vokietijos #NATO sąjungininkėms“.

R. Kubickis pareiškė, kad būtų netoleruotina, jei „JAV ambasadorius dar kartą kištųsi į suverenios federacinės respublikos politikos klausimus“.

„Jei JAV diplomatas elgiasi tarsi vyriausiasis valdančiosios galybės komisaras, jam teks patirti, kad mūsų tolerancija turi ribas“, – sakė R. Kubicki.

Savo kritiką išsakė ir parlamentaras, socialdemokratų atstovas Carstenas Schneideris: „Diplomatiniu požiūriu R. Grenello veikla yra visiška nesėkmė. Visa tai atrodo tarsi išdykusio moksleivio elgesys“.

Socialdemokratų partijos (SPD) parlamentinės grupės pirmasis sekretorius Carstenas Schneideris Vokietijos naujienų agentūrai DPA antradienį sakė, kad R. „Grenellio elgesys yra visiška diplomatinė nesėkmė“.

C. Schneiderio teigimu, R. Grenello elgesys jam priminė „spragilą“ – šis žemdirbystės terminas vartojamas aplink save smarkiai teršiančiam žmogui apibūdinti. Jis taip pat pridūrė, kad „R. Grenellas savo besikartojančiomis nerangiomis provokacijomis kenkia transatlantiniams santykiams“.

Michaelis Grosse-Brömeris, kanclerės Angelos Merkel konservatorių aljanso (CDU/CSU) narys, paragino R. Grenellą pademonstruoti santūrumą.

„Pažvelgus plačiau, galima pamatyti, kad dauguma komentarų yra gerokai nuoseklesni ir aiškesni nei JAV ambasadoriaus, jei jau jam atrodo, kad kiekvieną savaitę būtina kažką pakomentuoti“, – sakė M.Grosse-Brömeris.

NATO narės per 2014 metų konferenciją Velse susitarė siekti išlaidų gynybai padidinimo iki 2 proc. jų bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai turėtų būti padaryta iki 2024 metų.

Tačiau Vokietija jau yra sakiusi, kad nesitiki pasiekti šio tikslo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia NATO nares pasiekti 2 proc. tikslą, o JAV ambasadorius Berlyne R. Grenellas šią poziciją akcentavo pasirodžius naujienoms apie galimas Vokietijos biudžeto problemas.

„Iš NATO narių tikimasi, kad jos iki 2024-ųjų įvykdys savo 2 proc. įsipareigojimus, – naujienų agentūrai AP sakė jis. – Dabar ne laikas laikyti NATO savaime suprantamu dalyku ar kaip nors bandyti jį pakirsti.“

Dauguma NATO narių dar nepasiekė 2 proc. tikslo, nors bendrai didina išlaidas gynybai. Vokietijos išlaidos gynybai buvo padidintos nuo 1,18 proc. BVP 2014 metais iki 1,24 proc. BVP 2018-aisiais.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pernai sakė, kad neskaitant minimo NATO tikslo, šalies kariuomenei reikia atsikurti po išlaidų mažinimo laikotarpio.

Vokiečių pareigūnai ilgą laiką akcentuodavo „judėjimą link“ Velso pareiškimo dalies ir pernai įsipareigojo iki 2025 metų išlaidas padidinti iki 1,5 proc. BVP.

„Kartais tai gali atrodyti per lėta, bet viskas juda teisinga kryptimi“, – pernai vasarą per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė A. Merkel.

Vokietija – didžiausia Europos ekonomika – ilgą laiką gaudavo didesnes nei tikėtasi mokestines pajamas, bet finansų ministras Olafas Scholzas šių metų pradžioje perspėjo, kad „geri metai baigėsi“.

Vyriausybė neseniai sumažino augimo prognozes ir pripažino, kad lėtesnis ekonomikos augimas paveiks mokestines pajamas.

Finansų ministerija nekomentavo, ką mokestinių pajamų mažėjimas galėtų reikšti tikslui dėl gynybos išlaidų, tik nurodė, kad galutinių skaičių nebus iki kovo pabaigos.

Tačiau gynybos ministrė Ursula von der Leyen lankydamasi Latvijoje sakė, kad Vokietija vis tiek pasieks savo tikslą iki 2025 metų karines išlaidas padidinti iki 1,5 proc. BVP.

„Aiškus politinis susitarimas yra 1,5 proc. iki 2025 metų“, – žurnalistams sakė ji.