Praėjus beveik 70-čiai metų po tų įvykių, Olandijoje gimęs Vokietijos pilietis Siertas Bruinsas stojo prieš Hageno Vakarų Vokietijoje teismą. Jeigu jis bus pripažintas kaltu, jam grės kalėjimas iki gyvos galvos.
Vokietijoje teismuose nėra daromi kaltės pripažinimo ar nepripažinimo pareiškimai, ir S.Bruinsas pirmadienį nepasisakė dėl jam pateiktų kaltinimų. Jo advokatas sakė, kad S.Bruinsas atsakys į klausimus per teismą, bet nedarys pareiškimų dėl jam pareikštų kaltinimų.
"Mūsų taktika bus laikytis tylos dėl kaltinimų", - prieš teismą sakė advokatas Klausas Peteris Kniffka.
Nepaisant savo amžiaus S.Bruinsas buvo pripažintas sveikatos požiūriu tinkamas dalyvauti teisme, nors K.P.Kniffka sakė, kad jo ginamojo sveikatą susilpnino stresas, patirtas laukiant proceso pradžios.
S.Bruinsas, kuris gyvena Brekerfelde Vakarų Vokietijoje, drauge su jau mirusiu bendrininku yra kaltinamas tuo, kad 1944 metų rugsėjo 22-osios naktį nužudė olandų pasipriešinimo kovotoją Aldertą Klaasą Dijkemą. Tuo metu abu bylos kaltinamieji buvo dislokuoti prie Olandijos ir Vokietijos sienos.
S.Bruinsas yra kaltinamas tuo, kad keturis kartus šovė į nugarą A.K.Dijkemai, kurį jie buvo paėmę į nelaisvę.
A.K.Dijkema netrukus po to mirė.
Susektas ir 2012 metų liepą duodamas interviu vokiečių televizijai S.Bruinsas pripažino, kad dalyvavo nušaunant tą kovotoją, tačiau tvirtino, kad gaiduką iš tikrųjų nuspaudė jo bendrininkas.
"Ėjau šalia belaisvio. Staiga išgirdau šūvį ir jis parkrito", - tvirtino jis.
S.Bruinsas buvo vienas iš maždaug 30 tūkst. Olandijos piliečių, kolaboravusių su naciais per Nyderlandų okupaciją.
Žlugus Trečiajam reichui, jis 1949 metų balandį Nyderlanduose už akių buvo pasmerktas mirti už dalyvavimą nušaunant tris žmones, tarp jų – A.K.Dijkemą. Vėliau tas mirties nuosprendis buvo pakeistas kalėjimu iki gyvos galvos.
Tačiau olandų pareigūnams nepavyko areštuoti S.Bruinso, kuris pabėgo į Vokietiją. Ekstradicijos prašymas 1978 metais buvo atmestas, nes Vokietija savo piliečių neišduoda.
S.Bruinsas Vokietijos pilietybę iš tiesų gavo fiurerio dekretu 1943 metų gegužę, kuriuo Vokietijos pilietybė buvo suteikta visiems su naciais dirbusiems užsieniečiams.
Tačiau vokiečių pareigūnai 1980-ųjų vasarį buvo sulaikę S.Bruinsą ir nuteisė jį septynerius metus kalėti už bendrininkavimą nužudant du brolius žydus Delfzeilyje Nyderlanduose 1945 metų balandį.
Po Niurnbergo procesų 1945-1946 metais maždaug 106 tūkst. vokiečių ar nacių karių buvo apkaltinti karo nusikaltimais. Maždaug 13 tūkst. jų buvo pripažinti kaltais, o maždaug pusė – nuteisti, nurodo ši institucija, turinti išaiškinti nacių nusikaltimus.
S.Bruinsas buvo vienas paskutinių numanomų nacių nusikaltėlių, kuriuos sulaikė vokiečių pareigūnai, kaip ir kitas buvęs SS karininkas Heinrichas Boere (Heinrichas Bėrė), kuris 2010 metų kovą buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už trijų civilių olandų nužudymą.
H.Boere, kuris daugiau kaip 60 metų nesučiuptas gyveno Vokietijoje, kaip ir S.Bruinsas, Nyderlanduose 1949-aisiais buvo nuteistas mirti, bet taip pat niekada nebuvo išduotas.
Tai, kad prireikė tiek daug laiko šioms byloms pasiekti teismą, rodo, kad Vokietijai ir jos politinei bei teismų valdžiai vis dar nėra lengva sėkmingai tvarkytis su nacių nusikaltimais.