56 metų Jensas F. buvo pripažintas kaltu dėl laikmenos, kurioje buvo daugiau nei 300 failų su Bundestago naudojamų pastatų aukštų planais, perdavimo Rusijos ambasados karo atašė 2017 metais.
Įtariama, kad tuometis Rusijos karo atašė dirbo Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU. Tuo metu įtariamasis dirbo apsaugos bendrovėje, turėjusioje sutartį su Bundestagu.
Remiantis žiniasklaida, Jensas F. anksčiau buvo Rytų Vokietijos kariuomenės 9-osios tankų divizijos karininkas ir buvo užverbuotas Rytų Vokietijos slaptosios policijos "Štazi" (Stasi).
Prokurorai prašė kaltinamajam skirti dvejų metų ir devynių laisvės atėmimo bausmę, tačiau jo gynybos advokatai reikalavo jį išteisinti, nes esą nėra įrodymų, kad jis perdavė šiuos duomenis rusams.
Pasak kaltinamojo advokato Friedricho Humke (Frydrichas Humkės), prokurorų kaltinimai buvo pagrįsti jo ginamojo veikla dirbant komunistinėje Rytų Vokietijoje.
Ši byla buvo nagrinėjama tarp Berlyno ir Maskvos tvyrant ypač didelei įtampai dėl daugybės šnipinėjimo atvejų, taip pat dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įkalinimo.
Birželio mėnesį Vokietijos policija suėmė ir šnipinėjimu Maskvai apkaltino rusų mokslininką, dirbusį viename pietinio Augsburgo miesto universitete.
Vokietija taip pat kaltina Rusiją surengus ne vieną kibernetinę ataką jos teritorijoje.
Iki šiol rimčiausias incidentas, dėl kurio kaltinami rusų programišiai, yra 2015 metais įvykdyta kibernetinė ataka, visiškai paralyžiavusi žemųjų parlamento rūmų Bundestago kompiuterinį tinklą. Tuomet visas parlamentas kelias dienas buvo atjungtas nuo interneto, kol problema buvo pataisyta.
Taip pat daug dėmesio sulaukia Vokietijos teismą pasiekusi byla, kurioje kaltinamasis rusas yra teisiamas dėl įtariamo buvusio Čečėnijos sukilėlių vado nužudymo Berlyno parke, kaip manoma, Rusijos užsakymu.
Maskva neigia kaip nors su tuo susijusi.