„2019-aisiais NATO gynybai išleisime 47,9 mlrd. eurų“ arba 1,39 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, sakė Vokietijos gynybos ministerijos atstovas.
„Ateinančiais metais šios išlaidos bus 50,3 mlrd. eurų arba 1,42 proc.“ BVP, pridūrė jis.
Naujai pateikta suma bus didesnė negu 1,37 proc. BVP rodiklis, pateiktas kovą paskelbtose Vokietijos indėlio į NATO finansavimą prognozėse, bet jis vis tiek išlieka gerokai mažesnis negu 2 proc. BVP, kokio aljanso narės susitarė siekti 2014 metais.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą priekaištavo Vokietijai, kad ji nevykdo šio įsipareigojimo.
Vėliausias Berlyno sprendimas didinti išlaidas gynybai buvo paskelbtas bloke tvyrant įtampai po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimo, kad Aljansą yra ištikusi „smegenų mirtis“.
Duodamas interviu savaitraščiui „The Economist“ E. Macronas apgailestavo dėl nepakankamo Europos ir JAV veiksmų koordinavimo, taip pat smerkė Turkijos, itin svarbios NATO narės, neseniai vienašališkai pradėtą karinę operaciją Sirijoje.
Prancūzijos vadovo komentarus nedelsdama atmetė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pavadinusi šiuos „pernelyg plačius vertinimus“ nebūtinais.
Sekmadienį paskelbtame interviu Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer taip pat atkreipė dėmesį į didėjančius abiejų Europos milžinių požiūrių skirtumus NATO klausimu.
„Prancūzija siekia didesnio Europos bendradarbiavimo, turinčio pakeisti NATO. Aš linkusi kalbėti apie „A2A“ – „gebėjimą veikti“ [Ability to Act]", – dienraščiui „Die Welt“ sakė A. Kramp-Karrenbauer.
„Man tai susiję su viskuo, kas stiprina Europos gynybą ir tuo pačiu stiprina NATO europinį ramstį“, – pridūrė ji.