Kanclerė Angela Merkel šį pažadą davė praėjus kelioms valandoms po to, kai prokurorai paskelbė suėmę antrą įtariamąjį dėl devynių žmonių, kilusių iš kitų šalių, taip pat vienos policininkės nužudymą per pastarąjį dešimtmetį.

"Aukų artimieji gali būti tikri, kad (Vokietija) padarys viską, kad prisikastų iki šio bylos dugno", - A.Merkel sakė visuomeniniai televizijai ARD.

Šie kanclerės komentarai nuskambėjo didėjant nerimui dėl šios bylos, kuri sulaukė milžiniško Vokietijos žiniasklaidos susidomėjimo.

Manoma, kad tyrėjai susekė ekstremistinę "Rudosios armijos frakciją" - ultradešinįjį judėjimą, kurio ideologija yra dabar jau nebeveikiančios "Raudonosios armijos frakcijos", praeito amžiaus 8-10 dešimtmečiais nužudžiusios daugiau nei 30 žmonių, veidrodinis atspindys.

Tačiau žiniasklaida ir kai kurie politikai taip pat teigia, kad įtariami neonaciai galėjo ilgai išvengti teisėsaugos dėmesio dėl ryšių su šalies žvalgybos tarnybomis.

"Neginčijama, jog tai pati atgrasiausia dešiniojo ekstremizmo forma, ir mums gėda, kad tai galėjo vykti mūsų šalyje", - pabrėžė A.Merkel.

Kanclerė paragino paskelbti visą informaciją apie šią bylą, nes "esame skolingi tiems, kas prarado gyvybes".

Policija suėmė 37 metų įtariamąjį Holgerį G. netoli šiaurinio Hanoverio miesto, pranešė Federalinė prokuratūra.

Manoma, kas jis priklausė ultradešiniųjų teroristų tinklui ir padėjo trims kitiems asmenims 2000-2009 metais įvykdyti neišaiškintus devynių žmonių nužudymus. Aštuonios aukos buvo turkai, o vienas - graikas.

Be to, ši grupuotė siejama su 2007 metais įvykusiu incidentu, per kurį buvo nušauta viena policijos pareigūnė.

Federaliniai prokurorai pradėjo tyrimą, kai buvo rastas pistoletas ČZ, iš kurio buvo nušautos minėtos devynios aukos. Šis ginklas buvo aptiktas 36 metų Beate Z. (Beatės Z.) - įtariamos neonacės - namuose.

Ši moteris, kurią policija norėjo apklausti dėl lapkričio 4 dieną įvykdyto vieno ginkluoto apiplėšimo rytiniame Jenos regione, pasidavė pareigūnams po to, kai susprogdino savo nuomotą butą rytiniame Cvikau mieste.

Du kiti asmenys, siejami su šiuo apiplėšimu ir palaikę artimus ryšius su Beate Z. neonacių aplinkoje, buvo rasti negyvi viename namelyje ant ratų. Tyrėjai mano, kad šie įtariamieji nusižudė.

Jų kemperyje policija rado kitą šaunamąjį ginklą, iš kurio 2007 metais pietiniame Heilbrono mieste buvo nušauta į galvą viena policininkė. Šis nusikaltimas taip ir nebuvo išaiškintas.

Manoma, kad Holgeris G. padėjo trims kitiems įtariamiesiems, leisdamas jiems naudotis savo vairuotojo pažymėjimu ir pasu, tačiau dėl jo konkretaus vaidmens dar aiškinamasi, nurodė prokuratūra.

Kai kurie žiniasklaidos kanalai ir politikai kelia klausimą, kokiu būdu įtariamieji galėjo išlikti nesučiupti 13 metų, nors 1998 metais Beate Z. garaže buvo rasta savadarbių sprogmenų gamyklėlė.

Opozicinės socialdemokratų parlamentinės frakcijos vadovas Thomas Oppermannas sekmadienį sakė dienraščiui "Bild", jog prašys sušaukti slaptąsias tarnybas prižiūrinčio specialiojo parlamento komiteto posėdį.

"Noriu žinoti, ką žinojo pareigūnai ir kaip tokių nusikalstamų veiksmų būtų galima geriau apsisaugoti ateityje", - jis sakė laikraščiui.

Už vidaus politikos klausimus atsakingo parlamento komiteto vadovas Wolfgangas Bosbachas taip pat sakė "Bild": "Turi būti išaiškinta, kaip ši trijulės galėjo išlikti nesusekta dešimt metų".

"Pirmąkart nuo pakartotinio suvienijimo (1990 metais) Vokietija susidūrė su tokio masto dešiniuoju ekstremizmu", - rašo Berlyne leidžiamas dienraštis "Tagesspiegel".

Tuo tarpu laikraštis "Die Welt" nurodė, kad policija aiškinasi, ar šie trys asmenys nėra susiję su kitais neišaiškintais ekstremistinio pobūdžio nusikaltimais, tokiais kaip sprogdinimas Diuseldorfo traukinių stotyje 2000 metais, per kurį buvo sužeisti keli žydai iš buvusios Sovietų Sąjungos, taip pat sprogdinimas viename Kelno turkų kvartale 2004 metais.