„Visi tie, kurie tikslingai dalyvauja gabenant migrantus, sulauks sankcijų“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Neatmetamas ir sankcijų išplėtimas į kitas ekonomikos sritis.
A. Lukašenka turi suprasti, „kad jo skaičiavimai nesuveiks“, pabrėžė G. Maasas. Savo priemonėmis praėjusiais mėnesiais ES jau aiškiai parodė, „kad mes ryžtingai imamės veiksmų prieš klastingą ir nežmonišką pono A. Lukašenkos ir jo sąjungininkų elgesį“. Šį kelią ES esą „nuosekliai“ tęs.
H. Maasas „siaubingais“ pavadino vaizdus iš Baltarusijos pasienio teritorijos. Jis pabrėžė, kad ES toliau „visomis jėgomis“ kovos prieš „nežmonišką A. Lukašenkos elgesį“.
Tai taip pat reiškia, kad bus užtikrinama humanitarinė pagalba į bėdą patekusiems žmonėms.
„Mes nepaliekame nė vieno bėdoje, tai yra viena iš pagrindinių kiekvienos Europos šalies vertybių, mes šių bendrų vertybių laikysimės ir prie ES išorės sienos“, – teigė H. Maasas. Ir Lenkijoje, ir Baltarusijoje esą įvairios humanitarinės organizacijos pasirengusios padėti.
ES kaltina A. Lukašenką tyčia žmones iš Artimųjų Rytų gabenant į ES ir taip keršijant už Briuselio sankcijas.
Delfi primena, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir paprašė jo panaudoti savo įtaką, kad Baltarusija sustabdytų „nežmonišką“ neteisėtos migracijos pavertimą ginklu, pranešė jos atstovas.
„Ji pabrėžė, kad Baltarusijos režimo vykdomas migrantų pavertimas ginklu yra nežmoniškas ir nepriimtinas, ir paprašė prezidento Putino pasinaudoti savo įtaka Minsko režimui“, kad tai liautųsi, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Steffenas Seibertas.
Rusija yra artima Baltarusijos vyriausybės sąjungininkė, o Vokietiją dažnai renkasi migrantai, atvykstantys į Europos Sąjungą.
Rusijos prezidentas per pokalbį su A. Merkel pasiūlė, kad problemas, kylančias dėl situacijos Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos pasienyje, tiesiogiai aptartų Europos Sąjungos šalys ir Minskas.
„Rusijos prezidentas pasiūlė pradėti diskusiją apie iškilusias problemas per tiesioginius ES valstybių narių atstovų kontaktus su Minsku“, – sakoma Kremliaus spaudos tarnybos pranešime.
Jame pažymima, kad V. Putino ir A. Merkel pokalbio metu „išsamiai išnagrinėta situacija dėl pabėgėlių prie Baltarusijos sienų su ES šalimis“.
„Buvo išreikštas susirūpinimas dėl humanitarinių migracijos krizės padarinių“, – sakoma Kremliaus pranešime.
V. Putinas ir A. Merkel sutarė pratęsti pokalbį šia tema, pažymėjo spaudos tarnyba.
A. Merkel biuro pranešime sakoma, kad trečiadienio pokalbis įvyko kanclerės iniciatyva.
Kritikai Vakaruose jau keli mėnesiai kalba, kad Baltarusijos autoritariškasis lyderis Aliaksandras Lukašenka vilioja migrantus iš Artimųjų Rytų į savo šalį, o tada siunčia juos per sieną į ES – taip keršija už bloko sankcijas.
Tūkstančiai migrantų pastaraisiais mėnesiais kirto ar bandė kirsti Baltarusijos sienas su Lietuva, Latvija ir Lenkija.
Šimtai migrantų šaltu oru yra įstrigę prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, kur abiem šalims dislokavus karių baiminamasi konfrontacijos.
Trečiadienį Lietuvoje įsigaliojo nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija. Ji įvesta baiminantis naujo neteisėtų migrantų antplūdžio.
Įtampa tarp Briuselio ir Minsko smarkiai augo nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai A. Lukašenka ėmėsi griežtomis priemonėmis slopinti antivyriausybinius protestus, kilusius po suklastotais vadinamų rinkimų.
ES dėl protestų Baltarusijoje slopinimo įvedė virtinę sankcijų Minskui, o dėl dabartinės migrantų krizės svarsto naujas priemones.
Imsis naujų sankcijų
Europos Sąjunga jau kitą savaitę planuoja priimti sprendimą dėl naujų sankcijų Baltarusijai dėl nelegalių migrantų padėties prie išorinių bloko sienų, antradienį pranešė leidinys „Politico“.
Remiantis leidinio šaltiniais, naujos sankcijos gali būti patvirtintos jau kitą pirmadienį per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.
„Politico“ pažymi, kad, siekdama blokuoti migrantų srautą iš Baltarusijos, ES siekia daryti spaudimą oro linijoms ir pareigūnams, padedantiems nelegalius migrantus iš jų gimtųjų šalių gabenti prie Europos Sąjungos sienų.
Pasak „Politico“ šaltinių, trečiadienį rengiamame 27 ES ambasadorių susitikime kaip teisinis pagrindas sankcijoms Baltarusijai taikyti gali būti pridėta „prekybos žmonėmis“ kategorija.
Vieno ES diplomato teigimu, po to iki savaitės pabaigos ES šalys tikisi baigti rengti naują sankcijų, skirtų konkretiems asmenims ir organizacijoms, sąrašą.
Kitas ES diplomatas sakė, kad sankcijų paketą sudaro du skyriai: vienas skirtas neteisėtą migraciją vykdyti padedantiems asmenims ir grupėms, o antrasis – asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje.
Šaltinis teigė, kad sankcijos palies Baltarusijos valstybinę oro bendrovę „Belavia“.
Pažymima, kad sankcijų gali sulaukti ir kitos aviakompanijos, vykdančios skrydžius į Minską. Tokių reisų turi Rusijos oro linijos „Aeroflot“, „UTair“ ir „Nordwind Airlines“, taip pat „Turkish Airlines“ ir „FlyDubai“.
Tačiau ES dar nepatvirtino, kurioms oro linijoms bus taikomos sankcijos.
ES ėmėsi diskusijų dėl naujų sankcijų Baltarusijai, kad paspaustų Aliaksandro Lukašenkos režimą, kaltinamą neteisėtos migracijos į kaimynines Bendrijai priklausančias šalis organizavimu.
Įtampa dar labiau sukilo nuo pirmadienio, prie Baltarusijos pasienio su Lenkija atvykus keliems tūkstančiams migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Antradienį ES sakė spaudžianti 13 valstybių, kad jos nebeleistų savo piliečiams vykti į Baltarusiją, iš kur migrantai mėgina nelegaliai patekti į bloką.
ES antradienį taip pat sustabdė susitarimą dėl paprastesnės ES vizų Baltarusijos pareigūnams išdavimo tvarkos, priimdama EK pasiūlymą, paskelbtą rugsėjo mėnesį drauge su virtine kitų suvaržymų A. Lukašenkos režimui.
Lenkija svarsto visiškai uždaryti sieną su Baltarusija
Lenkija, anot vyriausybės atstovo Piotro Müllerio, svarsto visiškai uždaryti sieną su Baltarusija. Tai viena iš tolesnių scenarijų galimybių, sakė jis trečiadienį interviu portalui „Wirtualna Polska“.
Baltarusijos institucijos, pasak P. Müllerio, yra informuotos, jog tokia galimybė egzistuoja, jei jos nenutrauks savo veiksmų. Baltarusijos pusė į tai esą kol kas nereagavo.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis trečiadienį apkaltino Baltarusiją „valstybiniu terorizmu“ dėl beprecedentės migrantų krizės ES valstybės narės pasienyje.
„Tai, su kuo čia susiduriame, turime aiškiai įvardyti, yra valstybinio terorizmo apraiška“, – sakė M. Morawieckis žurnalistams Varšuvoje per bendrą spaudos konferenciją su vizito atvykusiu ES vadovu Charlesu Micheliu.
Lenkijos premjeras pridūrė manantis, kad tai taip pat yra Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos „tylus kerštas“ už Lenkijos paramą baltarusių opozicijai.
Savo ruožtu Ch. Michelis sakė, kad „vėl svarstoma daugiau galimų sankcijų (Baltarusijai)“, ir pridūrė, kad pirmadienį ES valstybės narės šiuo klausimu surengs konsultacijas.
„Turime parodyti mūsų tvirtą vienybę, kad galėtume daryti įtaką ir sustabdyti tai, kas vyksta, nes tai yra nepriimtina“, – pridūrė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
